Nuolat kintančios technologijos, atsirandančios inovacijos, socialiniai tinklai skatina visuomenę lygiuotis vieniems į kitus, būti vis geresniu, pranašesniu. Nors perfekcionizmas dažnai neatrodo kaip blogas bruožas, tačiau šis bruožas turi įtakos emociniam išsekimui ir savivertės problemoms. Ypatingai jaunoji karta kenčia nuo perfekcionizmo ir neretai noras atlikti viską be priekaištų priveda jaunus žmones prie perdegimo, o kartais – depresijos. Socialiniai tinklai, didelis mokymo(si) krūvis ir visuomenės lūkesčiai formuoja „būk geriausias“ kultūrą.
Perfekcionizmas ir jo įtaka paauglių sveikatai
Mokslininkai perfekcionizmą skirsto į normalų (adaptyvų) ir neurotišką (neadaptyvų). Jų teigimu, normalūs perfekcionistai – žmonės, kurie jaučia malonumą atlikdami veiklas, reikalaujančias pastangų, jie geba priimti save tokie, kokie yra ir suprasti, kad tikslo siekimo procesas gali teikti malonumą. Neurotiškas perfekcionistas nejaučia malonumo siekdamas tikslo, jis niekada nesijaučia esantis pakankamai geras. Perfekcionistai, neturėję pastovaus aplinkos palaikymo, tampa neurotiškais. Tokioje aplinkoje žmogus negauna grįžtamojo ryšio, kad galėtų įsivertinti savo atliktį išorinių standartų kontekste ir todėl jam kyla abejonės ir nerimas. Neurotinis perfekcionizmas, mokslininkų nuomone, yra nesibaigiantis pastangų, nepasitenkinimo ir nesėkmių ciklas, nes paauglys visada ieško pripažinimo ir pritarimo, užsibrėždamas nerealistiškus tikslus.
Mokslininkų atliktuose Vakarų kultūros tyrimuose akcentuojama, kad tėvų lūkesčiai ir kritika yra pagrindiniai neadaptyvaus perfekcionizmo faktoriai, tai reiškia, jog tėvų lūkesčius bei kritiką gabūs vaikai priima kaip spaudimą, labiau sukeliantį nerimą ir nepasitikėjimą savimi.
Į adaptyvų perfekcionizmą linkę gabūs paaugliai pasižymi pozityviais išgyvenimais, susijusiais su perfekcionizmu. Jiems tvarka ir sistema padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tokiems paaugliams svarbu asmeninis augimas ir potencialo išpildymas. Jų manymu, sėkmė priklauso nuo jų pačių. Į adaptyvių perfekcionizmą linkusių gabių paauglių tėvai yra įsitraukę į vaiko ugdymą – kelia lūkesčius, padeda ir palaiko sėkmės bei nesėkmės atveju. Į neadaptyvų perfekcionizmą linkę gabūs paaugliai pasižymi negatyviais išgyvenimais, susijusiais su perfekcionizmu. Perfekcionizmą jie išgyvena kaip tvarkos ir sistemos poreikį, tačiau kartu su juo išskiria ir nerimo dėl ateities, klaidos baimės ir įtampos jausmus, trukdančius siekti užsibrėžtų tikslų. Tokie paaugliai yra linkę manyti, jog jų asmeninės savybės yra nekintančios ir savo laiką ir pastangas orientuoja į įvaizdžio išlaikymą bei geros savijautos siekį. Šie paaugliai nesijaučia pilnai atsakingi už savo pasiekimus, sėkmę labiau priskiria išoriniams veiksniams. Į neadaptyvių perfekcionizmą linkusių gabių paauglių tėvai nėra pilnai įsitraukę į vaiko ugdymą, atgalinis ryšys suteikiamas tik sėkmės atveju.
Perfekcionizmas gali motyvuoti jauną žmogų tobulėti, siekti tikslų, tačiau gali priversti nerimauti, bijoti suklysti, nuvilti. Pastaruosius keletą metų pastebima, kad perfekcionizmas itin žalingas jaunajai kartai, kuomet dar tik formuojasi asmenybė ir pasitikėjimas savimi nėra didelis. Kadangi didžiąją laiko dalį mokiniai praleidžia mokykloje, jiems mokslai yra itin svarbūs. Paaugliai stengiasi mokytis kuo geriau, kad egzaminus išlaikytų aukščiausiais balais ir patektų studijuoti į svajonių universitetą. Nuolatinės pastangos mokytis puikiai, egzaminai jaunus žmones priverčia nerimauti ir bijoti klysti. Dažnai tenka girdėti, kad tėvai ir mokytojai vis dar labiau vertina pažymius, egzaminų rezultatus nei patį mokymo(si) procesą, o tai taip pat turi įtakos mokinių emocinei gerovei. Perfekcionizmas paauglius sekina, nes dažnai juntama įtampa ir nerimas, baimė suklysti ir nuvilti tėvus ar mokytojus.
Paauglystė – jautrus etapas, todėl paauglių perfekcionistų savivertė priklauso nuo jų rezultatų. Nuolatinis stresas turi įtakos emociniam išsekimui, depresyviai nuotaikai, socialinei izoliacijai, prastai savijautai (galvos, pilvo skausmai, intensyvesnis širdies plakimas), gali lemti net valgymo sutrikimus.
Perfekcionizmas neigiamai veikia paauglių motyvacijai ir darbingumui – jiems sunku susikaupti, dažniau daro klaidas, sunkiau priima sprendimus, tampa abejingi veikloms, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Paaugliai tampa dirglesni – greičiau nusivilia, jautriau į viską reaguoja, pradeda galvoti, kad yra nevykėliai, nes nebesusitvarko su užduotimis, jaučiasi tarsi emociškai išsekę, vengia žmonių, socialiai atsiriboja. Kartais paaugliai nuolatinę įtampą ir nerimą kompensuoja persivalgymu, impulsyviais pirkimais ar per dideliu įsitraukimu į socialinius tinklus.
Perfekcionizmas daro žalą ir fizinei paauglių sveikatai – jie jaučiasi nuolatos pavargę, sutrinka miegas, pasireiškia galvos skausmai ir įtampa raumenyse, susilpnėja imuninė sistema, todėl dažniau serga, atsiranda apetito pokyčiai.
Kaip padėti paaugliams suvaldyti perfekcionizmą?
Paauglystė – ypatingai jautrus etapas, kuomet formuojasi asmens tapatybė, didelis dėmesys skiriamas savęs paieškai, bendraamžių nuomonei. Todėl tėvams, globėjams yra ypatingai svarbu palaikyti savo vaikus, padėti jiems suvaldyti perfekcionizmą akcentuojant, giriant patį procesą, o ne rezultatą, kalbant apie tai, kad klysti – natūralu ir iš klaidų mes mokomės. Mokytojai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai turėtų sukurti palankią ir saugią mokymo(si) aplinką, kurioje klaidos laikomos mokymo(si) dalimi, nuolat vykdytų emocinio raštingumo programos, paaugliai būtų mokomi įvairių streso valdymo technikų. Taip pat, ne mažiau svarbu, kad paauglys pats gebėtų kelti realistiškus tikslus, gebėtų planuoti laiką ir dėliotis prioritetus, mokėtų atsipalaiduoti, atlikti kvėpavimo pratimus ir būti fiziškai aktyvus, nes tai yra susiję su gera emocine sveikata.
Šiomis dienomis didelis dėmesys skiriamas emocinei sveikatai, nuo kurios priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Vis dažniau kalbama apie žmonių netobulumą ir kad yra normalu nežinoti, klysti ir vėl bandyti, tačiau jauni žmonės vis dar sunkiai suvokia, kad ne rezultatai, pažymiai pasako apie žmogų, o pastangos, augimas, tobulėjimas ir pats procesas padeda jaunam žmogui tapti tuo, kuo nori būti.
