Gyvūnai: širdies palydovai ir vaikų gerovės atramos

Gyvūnai visada užėmė ypatingą vietą vaikų gyvenime. Jie gali veikti kaip žaidimų partneriai, emocinės paramos šaltiniai ar pažintinio smalsumo skatintojai. Skirtingai nei santykiai su žmonėmis, kurie dažnai grindžiami socialiniais, elgesio ar akademiniais lūkesčiais, vaiko ir gyvūno santykis paprastai yra nevertinantis ir tiesioginis. Toks ryšys sudaro sąlygas saugiai emocinei raiškai, savivertės stiprinimui ir teigiamų emocinių patirčių formavimuisi.

Šiandien vis daugiau mokytojų, tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta reikšmingą vaikų ir gyvūnų santykio poveikį vaikų raidai. Tai gali būti šuo, ramiai „klausantis“ nedrąsaus skaitytojo, arklys, padedantis autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui reguliuoti savo energiją, ar mažas graužikas, padedantis sumažinti įtampą neramioje klasėje. Tokių pavyzdžių yra daug, o jų poveikis – pagrįstas moksliniais tyrimais. Nustatyta nauda neapsiriboja emocine gerove – ji apima dėmesio koncentraciją, mokymosi motyvaciją ir tam tikrus fizinės sveikatos rodiklius, susijusius su streso ir nerimo mažėjimu.

Šiame straipsnyje aptariami įvairūs būdai, kuriais gyvūnai gali tapti reikšmingais vaikų raidos partneriais, remiantis moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais iš ugdymo bei terapinių aplinkų.

1. Raminamasis poveikis ir streso mažinimas

Nors gyvūno buvimas dažnai suvokiamas kaip šiltas ir raminantis, šis poveikis nėra vien subjektyvus. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikų ir gyvūnų sąveika turi išmatuojamą poveikį tiek psichologinei savijautai, tiek fiziologiniams procesams. Tyrimai rodo, kad tokia sąveika gali mažinti streso lygį ir skatinti organizmo ramybės būseną.

Gyvūnų asistuojamos terapijos (GAT) programų vertinimai rodo reikšmingą vaikų patiriamo streso ir nerimo sumažėjimą, kuris kai kuriais atvejais nustatomas matuojant kortizolio koncentraciją. 2025 m. mokyklinėje aplinkoje atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai, dalyvavę struktūruotose veiklose su terapiniu šunimi, pasižymėjo statistiškai reikšmingai mažesniu seilių kortizolio lygiu, palyginti su kontroline grupe.

Šiuos duomenis papildo 2025 m. publikuota sisteminė metaanalizė, kurioje analizuotos šunų asistuojamos intervencijos vaikams ir paaugliams. Nustatyta teigiama šių intervencijų įtaka kortizolio reguliacijai ir galimas streso atsako moduliavimas.

Kitas tyrimas, atliktas ligoninės aplinkoje, parodė, kad trumpalaikės (5–10 minučių) sąveikos su terapiniais šunimis reikšmingai sumažino hospitalizuotų vaikų seilių kortizolio lygį ir pagerino jų nuotaiką bei aktyvumą.

Šie duomenys patvirtina, kad gyvūno buvimas veikia ne tik emociniu, bet ir biologiniu lygmeniu. Tačiau raminamasis poveikis yra tik vienas šio ryšio aspektas – gyvūnai taip pat prisideda prie vaikų emocinės ir socialinės raidos.

2. Socialinė ir emocinė raida

Vaiko ir gyvūno santykis dažnai apibūdinamas kaip nevertinantis, todėl jis gali sudaryti palankias sąlygas emocijų raiškai ir empatijos vystymuisi. Ugdymo kontekste gyvūnų buvimas siejamas su pozityvesniais tarpasmeniniais santykiais ir sumažėjusiu probleminiu elgesiu.

Atlikti tyrimai su pradinio ugdymo mokiniais parodė, kad gyvūnų integravimas į klasės aplinką per aštuonių savaičių laikotarpį buvo susijęs su socialinių įgūdžių gerėjimu ir elgesio problemų mažėjimu.

Panašias išvadas pateikia ir Žmogaus–gyvūno ryšio tyrimų instituto (HABRI) apžvalginiai tyrimai, kuriuose nurodoma, kad reguliarus vaikų bendravimas su gyvūnais siejamas su aukštesniu empatijos lygiu ir geresne emocijų reguliacija [6].

Tokie duomenys leidžia manyti, kad gyvūnai gali veikti kaip tarpininkai, padedantys vaikams saugioje aplinkoje ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus.

3. Kognityvinė stimuliacija ir ugdymo palaikymas

Gyvūnų vaidmuo neapsiriboja emocine parama – jie gali tiesiogiai prisidėti prie mokymosi proceso. Šunų asistuojamos skaitymo programos, kuriose vaikai garsiai skaito šuniui, siejamos su skaitymo įgūdžių, žodinės raiškos ir pasitikėjimo savimi gerėjimu.

Hall ir kt. (2016) tyrimas parodė, kad vaikai, dalyvavę skaitymo šunims programose, pasižymėjo spartesniu skaitymo įgūdžių gerėjimu nei kontrolinės grupės mokiniai. Šis poveikis dažnai siejamas su sumažėjusiu veiklos nerimu, nes skaitymas gyvūnui vyksta nevertinančioje aplinkoje, kurioje sumažėja baimė suklysti.

Gyvūnai taip pat suteikia galimybių patyriminiu mokymusi grįstoms veikloms. Gyvūno priežiūra klasėje (pvz., šėrimas, gyvenamosios aplinkos tvarkymas, stebėjimas) skatina atsakomybės jausmo formavimąsi, stiprina procedūrinę atmintį ir ugdo pažintinį smalsumą. Hergovich ir kt. (2002) nustatė, kad gyvūnų buvimas klasėje buvo susijęs ne tik su geresniais socialiniais rodikliais, bet ir su didesne mokinių motyvacija dalyvauti ugdymo veiklose.

Trumpai tariant, nesvarbu, ar kalbame apie skaitymą, gamtos mokslus ar net matematiką (stebėjimą, klasifikavimą, skaičiavimą, organizavimą), gyvūnai tampa neįkainojamais ugdymo tarpininkais, galinčiais paversti mokymąsi konkretesniu, įtraukiančiu ir lengviau prieinamu.

Ši nauda dar svarbesnė vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriems gyvūnai atlieka pripažintą terapinį vaidmenį.

4. Nauda vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

Gyvūnų asistuojamos terapijos yra ypač reikšmingos vaikams, turintiems autizmo spektro ar kitų neurovystymosi sutrikimų.

  • Šunys pagalbininkai  – tyrimai rodo, kad jie gali mažinti dirglumą ir skatinti socialinę sąveiką.
  • Terapija su arkliais (equiterapija) – siejama su emocijų reguliacijos, dėmesio koncentracijos ir socialinių įgūdžių gerėjimu.
  • Alternatyvios ugdymo aplinkos taip pat rodo teigiamus rezultatus. Australijoje įgyvendintas projektas, kuriame mokyklos aplinkoje įkurtas mini ūkis su įvairiais gyvūnais, buvo susijęs su sumažėjusiu mokyklos nelankymu ir pagerėjusiu emociniu klimatu, ypač vaikams, patiriantiems nerimą ar turintiems autizmo spektro sutrikimų.

Šie eksperimentai pabrėžia akivaizdų dalyką: vaiko ir gyvūno santykiai veikia kaip bendros gerovės katalizatorius, fiziologinių, emocinių ir kognityvinių sričių sandūroje.

Išvados

Gyvūnai gali būti reikšmingi vaikų raidos partneriai. Jų buvimas siejamas su streso mažėjimu, emocijų reguliacijos stiprėjimu, socialinių kompetencijų ugdymu ir palankesnėmis mokymosi sąlygomis. Gyvūnų integravimas į ugdymo ar terapines aplinkas turėtų būti vertinamas kaip tikslinga, moksliškai pagrįsta praktika, prisidedanti prie vaikų gerovės.

Tai ne tik klausimas apie šuns, arklio ar mažo graužiko įtraukimą į vaikų gyvenimą, bet ir apie tai, kad reikia pripažinti: ryšys, užsimezgantis su gyvūnu, yra galingas psichikos sveikatos ir asmeninio tobulėjimo svertas. Nesvarbu, ar tai būtų šeimos, ugdymo ar terapinė aplinka, šis ryšys atveria kelią autentiškam santykiui, kuris stiprina pasitikėjimą, skatina smalsumą ir palaiko vaikus jiems augant.

Ultimately, animals remind us that shared care, attention and affection are at the heart of all learning and lasting well-being.

Nuorodos:

  1. Don, & Don. (2025, kovo 22 d.). Animal-assisted therapy is transforming children’s mental health (research proves it). Kids Mental Health. https://www.kidsmentalhealth.ca/animal-assisted-therapy-is-transforming-childrens-mental-health-research-proves-it/
  2. Meints, K., Brelsford, V. L., Dimolareva, M., Maréchal, L., Pennington, K., Rowan, E., & Gee, N. R. (2022). Can dogs reduce stress levels in school children? Effects of dog-assisted interventions on salivary cortisol in children with and without special educational needs using randomized controlled trials. PLoS ONE, 17(6), e0269333. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0269333
  3. Peña-Jorquera, H., Hernández-Jaña, S., Sanchez-Martinez, J., Espinoza-Puelles, J. P., Martínez-Flores, R., Barreto-Schuch, F., Yáñez-Sepúlveda, R., Delgado-Floody, P., Ferrari, G., Sadarangani, K. P., Cancino-López, J., Bento-Torres, J., Espinoza-Salinas, A., Stamatakis, E., & Cristi-Montero, C. (2025). Dog companionship and cortisol levels in youth: A systematic review and meta-analysis. Social Science & Medicine, 369, 117815. https://doi.org/10.1016/j.socscimed.2025.117815
  4. Jennings, M. L., Granger, D. A., Bryce, C. I., Twitchell, D., Yeakel, K., & Teaford, P. A. (2021). Effect of animal-assisted interactions on activity and stress response in children in acute care settings. Comprehensive Psychoneuroendocrinology, 8, 100076. https://doi.org/10.1016/j.cpnec.2021.100076
  5. Hergovich, A., Monshi, B., Semmler, G., & Zieglmayer, V. (2002). The effects of the presence of a dog in the classroom. Anthrozoös, 15(1), 37–50. https://doi.org/10.2752/089279302786992775
  6. Human-Animal Bond Research Institute. (2025, vasario 21 d.). Child health & development | Research | HABRI. https://habri.org/research/child-health/
  7. Hall, S. S., Gee, N. R., & Mills, D. S. (2016). Children reading to dogs: A systematic review of the literature. PLoS ONE, 11(2), e0149759. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0149759
  8. Hergovich, A., Monshi, B., Semmler, G., & Zieglmayer, V. (2002). The effects of the presence of a dog in the classroom. Anthrozoös, 15(1), 37–50. https://doi.org/10.2752/089279302786992775
  9. O’Haire, M. E. (2013). Animal-assisted intervention for autism spectrum disorder: A systematic literature review. Journal of Autism and Developmental Disorders, 43, 1606–1622. https://doi.org/10.1007/s10803-012-1707-5
  10. Gabriels, R. L., Pan, Z., Dechant, B., Agnew, J. A., Brim, N., & Mesibov, G. (2015). Randomized controlled trial of therapeutic horseback riding in children and adolescents with autism spectrum disorder. Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry, 54(7), 541–549. https://doi.org/10.1016/j.jaac.2015.04.007
  11. Helping hooves: Anxious kids swap playground for farmyard. (n.d.). The Daily Telegraph. https://www.dailytelegraph.com.au/subscribe/news/1/?sourceCode=DTWEB_WRE170_a_GPT&dest=https%3A%2F%2Fwww.dailytelegraph.com.au%2Fnew-south-wales-education%2Fbunnies-alpacas-chickens-rats-all-creatures-great-and-small-enlisted-as-school-therapy-animals%2Fnews-story%2F567574d49988d352e16b18dedea448bd&memtype=anonymous&mode=premium&v21=GROUPC-Segment-1-NOSCORE