Atsparumas – gebėjimas atsigauti po sunkumų – yra esminis įgūdis, būtinas paauglių vystymuisi ir gerovei. Pasakos, kuriose herojai susiduria su iššūkiais ir išgyvena iniciacines keliones, yra derlinga terpė šiam brangiam gebėjimui ugdyti.
Pasakojimų galia ugdant atsparumą
Pasak dr. Ann Masten, Minesotos universiteto atsparumo tyrimų pradininkės, vaikai ugdo atsparumą per „įprastas adaptyvias sistemas“, tarp kurių pagrindinį vaidmenį atlieka santykiai, mokymasis ir pasakojimai (Masten, 2014). Pasakojimai leidžia jaunuoliams atrasti įvairias įveikos strategijas ir įsivaizduoti sėkmės kelius net ir esant sunkumams.
Naratyvinės psichologijos tyrimai, ypač Dan McAdams (2001), rodo, kad mūsų gebėjimas kurti ir suprasti pasakojimus tiesiogiai veikia tai, kaip susiduriame su iššūkiais. Paaugliams fikciniai veikėjai tampa pavyzdžiais, kurie suteikia konkrečių strategijų, kaip įveikti kliūtis. Šis raidos laikotarpis ypač palankus mokymuisi per pavyzdžius ir naujų mąstymo būdų integravimui.
Unikalus pasakojimų vaidmuo emociniam mokymuisi
Pasakojimai turi keletą savybių, kurios juos daro ypač veiksmingais atsparumo ugdymo įrankiais:
- Jie sukuria saugų emocinį atstumą, leidžiantį nagrinėti sudėtingas temas.
- Jie pateikia įsimintinas metaforas, kurios išlieka ilgai po knygos perskaitymo.
- Jie siūlo įvairius identifikacijos modelius, pritaikytus skirtingoms asmenybėms.
- Jie leidžia palaipsniui tyrinėti sudėtingas emocijas.
Kaip pasakojimai ugdo atsparumą
- Tapatinimasis su veikėjais
Paul Tough (2012) knygoje „How Children Succeed“ pabrėžia konkrečių pavyzdžių svarbą mokantis atkaklumo. Pasakojimų veikėjai, patiriantys sunkumus, leidžia vaikams:
- Vizualizuoti skirtingas problemų sprendimo strategijas.
- Suprasti, kad sunkumai yra natūrali kelionės dalis.
- Ugdyti saviveiksmingumo jausmą.
- Stebėti, kaip galima konstruktyviai valdyti emocijas.
- Atrasti socialinės paramos ir pagalbos prašymo svarbą.
Fikcinių veikėjų stiprybė slypi jų gebėjime parodyti, kad nesėkmės ir sunkumai neapibrėžia žmogaus, o tampa galimybėmis augti ir mokytis.
- Nesėkmių normalizavimas
Psichologė Carol Dweck (2016) įrodė „augimo mąstysenos“ svarbą atsparumo ugdymui. Pasakojimai, pateikdami nesėkmes kaip mokymosi etapus, padeda:
- Nustoti dramatizuoti klaidas.
- Vertinti pastangas ir atkaklumą.
- Skatinti subalansuotą rizikavimą.
- Ugdyti optimistinį požiūrį į iššūkius.
- Stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimu prisitaikyti.
Dweck tyrimai rodo, kad mūsų suvokimas apie nesėkmę tiesiogiai veikia mūsų atkaklumą. Pasakojimai suteikia idealų kontekstą šiam suvokimui keisti.
- Prisitaikymo strategijų vystymas
Per veikėjų nuotykius vaikai atranda įvairias strategijas, kaip įveikti iššūkius:
- Kūrybinių sprendimų paieška.
- Pagalbos prašymas ir bendradarbiavimas.
- Sudėtingų emocijų valdymas.
- Atkaklumas susiduriant su kliūtimis.
- Prisitaikymas prie nenumatytų pokyčių.
Praktiniai pritaikymai klasėje
Norint maksimaliai išnaudoti pasakojimų naudą atsparumo ugdymui, galima taikyti šias strategijas, pagrįstas pozityviosios psichologijos tyrimais (Seligman ir kt., 2009):
Herojaus kelionės analizė
- Nustatyti herojaus patirtas kliūtis.
- Išnagrinėti taikytas strategijas.
- Aptarti panaudotus resursus.
- Analizuoti abejonių momentus ir jų įveikimą.
- Tyrinėti veikėjo transformaciją.
Vedamos diskusijos
- Tyrinėti veikėjų emocijas.
- Susieti pasakojimo temas su asmenine patirtimi.
- Sukurti alternatyvius problemų sprendimus.
- Dalytis panašiomis patirtimis.
- Apmąstyti išmoktus gyvenimo pamokas.
Kūrybinės veiklos
- Perrašyti dalį istorijos pritaikant savo sprendimus.
- Sukurti „išgyvenimo vadovą“, įkvėptą herojaus.
- Iliustruoti esminius pokyčių momentus.
- Sudaryti veikėjo resursų žemėlapį.
- Sugalvoti istorijos tęsinį.
Konkrečių veiklų pavyzdžiai
Herojaus dienoraštis
Mokiniai rašo pagrindinio veikėjo dienoraštį, aprašydami jo mintis, emocijas ir strategijas, padedančias įveikti iššūkius.
Atsparumo įrankių dėžė
Kolektyviai kuriamas strategijų rinkinys, įkvėptas įvairių pasakų veikėjų patirčių.
Apmąstymų ratas
Struktūrizuotos diskusijos, kuriose mokiniai dalijasi savo patirtimi, susijusia su pasakojimų temomis.
Mokytojo vaidmens svarba
Mokytojas atlieka lemiamą vaidmenį šiame procese:
- Parinkdamas istorijas, atitinkančias mokinių raidos etapą.
- Skatindamas diskusijas ir refleksiją.
- Kurdami saugią aplinką emocijų išraiškai.
- Siejant istorijas su kasdieniu gyvenimu.
- Skatinant pritaikyti išmoktus atsparumo ugdymo metodus.
Išvada
Pasakojimai – tai ne tik pramoga, bet ir galingas įrankis atsparumui ugdyti. Remiantis naratyvinės ir pozityviosios psichologijos principais, mokytojai gali pasitelkti istorijas, kad padėtų mokiniams stiprinti savo gebėjimą prisitaikyti ir augti. Tokia prieiga ne tik didina jaunų žmonių atsparumą, bet ir suteikia jiems vertingų įrankių ateities iššūkiams įveikti.
Nuorodos
Dweck, C. S. (2016). Mindset: The New Psychology of Success. Ballantine Books.
Masten, A. S. (2014). Ordinary Magic: Resilience in Development. Guilford Press.
McAdams, D. P. (2001). The psychology of life stories. Review of General Psychology, 5(2), 100-122.
