Nuolatinių dirgiklių ir spartėjančio mokyklinio tempo pasaulyje paaugliai susiduria su vis didesniais iššūkiais išlaikydami dėmesį ir valdydami stresą. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, pritaikytos mokykliniam kontekstui kaip reguliarūs ritualai, siūlo viltingą atsaką į šiuolaikinius iššūkius.
Mokslinis dėmesingo įsisąmoninimo pagrindas paauglystėje
Dėmesingas įsisąmoninimas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir nevertinantis dėmesio sutelkimas į dabartinį momentą (Kabat-Zinn, 2003). Neuromoksliniai tyrimai parodė, kad ši praktika sukelia reikšmingų pokyčių smegenyse, ypač naudingų per svarbų paauglystės raidos etapą.
Remiantis Zennerio (2014) atlikta analize, dėmesingo įsisąmoninimo programos mokyklose reikšmingai pagerina tris pagrindines sritis:
- Kognityvinės funkcijos ir akademiniai pasiekimai
- Emocijų reguliavimas ir streso valdymas
- Socialiniai įgūdžiai ir bendras gerbūvis
Schonert-Reichl ir Lawlor (2010) darbas konkrečiai parodė, kad dėmesingo įsisąmoninimo programose dalyvaujantys paaugliai pasižymi geresniu emociniu savireguliavimu, didesniu optimizmu ir sumažėjusiais depresijos simptomais.
Konkreti nauda 9–12 metų vaikams
- Kognityvinis vystymasis ir mokymasis
Diamond ir Lee (2011) tyrimai parodė, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos stiprina vykdomąsias funkcijas, kurios yra būtinos mokymuisi:
- Ilgalaikis, sutelktas dėmesys
- Darbinė atmintis
- Inhibicinis valdymas (gebėjimas ignoruoti blaškymus)
- Kognityvinis lankstumas (gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių)
Praktikoje šie patobulinimai reiškia:
- Geresnį susikaupimą pamokose
- Didesnį gebėjimą vykdyti sudėtingas instrukcijas
- Mažesnį impulsyvumą
- Didesnį atkaklumą susidūrus su sudėtingomis užduotimis
- Emocijų reguliavimas ir streso mažinimas
Paauglystėje emociniai svyravimai intensyvėja, o jautrumas stresui didėja. Keli tyrimai, įskaitant Mendelsono (2010), parodė, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos:
- Sumažina kortizolio (streso hormono) lygį
- Pagerina gebėjimą atpažinti emocijas
- Padeda ugdyti veiksmingas savęs raminimo strategijas
- Sumažina impulsyvias reakcijas į intensyvias emocijas
- Klasės klimatas ir socialiniai santykiai
Dėmesingo įsisąmoninimo ritualų įtraukimas daro teigiamą įtaką grupės dinamikai. Remiantis Flook ir kt. (2015) darbu:
- Padidėja empatija ir atjauta tarp mokinių
- Mažėja konfliktų dažnumas ir intensyvumas
- Pagerėja socialinė įtrauktis
- Sustiprėja priklausymo grupei jausmas
Praktinis įgyvendinimas: ritualai pritaikyti mokyklos kontekstui
Kad būtų veiksmingos ir tvarios, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos turi būti integruotos į reguliarius ritualus, pritaikytus vaikų amžiui ir mokyklos aplinkai.
- Vienos minutės dėmesio sutelkimas dienos pradžioje
Aprašymas: Paprastas rytinis ritualas, kurio metu mokiniai kviečiami patogiai atsisėsti, jei nori – užsimerkti, ir vieną minutę sutelkti dėmesį į kvėpavimą.
Konkreti nauda:
- Sukuria perėjimą tarp namų ir mokyklos
- Padeda „nustatyti“ protą ramybės būsenoje ir pasirengti mokymuisi
- Skatina ramią, priimančią nuotaiką
Praktinis pritaikymas: Pradėkite nuo 30 sekundžių ir palaipsniui ilginkite iki 2–3 minučių. Naudokite varpelį arba Tibeto dubenį pratimui pradėti ir užbaigti.
- Sąmoningi perėjimai
Aprašymas: Trumpos 30 sekundžių – 1 minutės pertraukos tarp veiklų, kurių metu mokiniai kviečiami pastebėti savo vidinę būseną (energijos lygį, emocijas, mintis) ir susitelkti prieš pereinant prie kitos veiklos.
Konkreti nauda:
- Pagerina dėmesio kokybę keičiant veiklą
- Sumažina dažnai pastebimą susijaudinimą per perėjimus
- Skatina metakogniciją (sąmoningumą apie savo protines būsenas)
Praktinis pritaikymas: Naudokite paauglių vaizduotę žadinančias metaforas, pvz.: „Padėkite rašiklius ir įsivaizduokite, kad esate žaidėjas, paspaudžiantis pauzės mygtuką. Giliai įkvėpkite tris kartus, kad pasikrautumėte prieš pereinant į kitą lygį.“
- Emocijų barometras
Aprašymas: Kasdienis ritualas, kurio metu mokiniai skatinami trumpai įvardyti ir įsivardinti savo emocinę būseną – individualiai dienoraštyje arba kolektyviai naudojant vizualinę priemonę (emocijų lentelę).
Konkreti nauda:
- Plečia emocinį žodyną
- Normalizuoja emocijų reiškimą
- Padeda mokytojams pritaikyti savo metodus pagal vyraujančias emocines būsenas
Praktinis pritaikymas: Sukurkite bendrą „emocijų termometrą“, kuriame kiekvienas mokinys gali pažymėti savo būseną anonimiškai arba ne, priklausomai nuo grupės pasitikėjimo lygio.
- Dėkingumo praktika
Aprašymas: Kasdienis arba kassavaitinis ritualas, kurio metu mokiniai kviečiami įvardyti ir pasidalyti tuo, už ką jaučiasi dėkingi.
Konkreti nauda:
- Skatina dėmesį į teigiamus patyrimo aspektus
- Didina optimizmą ir atsparumą
- Kuria pozityvią atmosferą klasėje
Praktinis pritaikymas: Pasiūlykite individualų „dėkingumo dienoraštį“ arba dalijimosi ratą, kur kiekvienas mokinys gali išreikšti dėkingumą už ką nors paprasto ir konkretaus.
Išvada
Dėmesingo įsisąmoninimo ritualų integravimas į kasdienį mokyklos gyvenimą yra aktyvus būdas remti paauglių kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Remiantis moksliškai pagrįstomis ir amžiui tinkamomis praktikomis, šie ritualai gali tapti vertingais įrankiais, padedančiais mokiniams įveikti šio raidos laikotarpio iššūkius.
Nuorodos
Britton, W. B., Lepp, N. E., Niles, H. F., Rocha, T., Fisher, N. E., & Gold, J. S. (2014). A randomized controlled pilot trial of classroom-based mindfulness meditation compared to an active control condition in sixth-grade children. Journal of School Psychology, 52(3), 263-278.
Burke, C. A. (2010). Mindfulness-based approaches with children and adolescents: A preliminary review of current research in an emergent field. Journal of Child and Family Studies, 19(2), 133-144.
Diamond, A., & Lee, K. (2011). Interventions shown to aid executive function development in children 4 to 12 years old. Science, 333(6045), 959-964.
Flook, L., Goldberg, S. B., Pinger, L., & Davidson, R. J. (2015). Promoting prosocial behavior and self-regulatory skills in preschool children through a mindfulness-based kindness curriculum. Developmental Psychology, 51(1), 44-51.
Kabat-Zinn, J. (2003). Mindfulness-based interventions in context: Past, present, and future. Clinical Psychology: Science and Practice, 10(2), 144-156.
Mendelson, T., Greenberg, M. T., Dariotis, J. K., Gould, L. F., Rhoades, B. L., & Leaf, P. J. (2010). Feasibility and preliminary outcomes of a school-based mindfulness intervention for urban youth. Journal of Abnormal Child Psychology, 38(7), 985-994.
Schonert-Reichl, K. A., & Lawlor, M. S. (2010). The effects of a mindfulness-based education program on pre-and early adolescents’ well-being and social and emotional competence. Mindfulness, 1(3), 137-151.
Zenner, C., Herrnleben-Kurz, S., & Walach, H. (2014). Mindfulness-based interventions in schools-a systematic review and meta-analysis. Frontiers in Psychology, 5, 603.
