Draugystės vaidina pagrindinį vaidmenį vaiko emociniame ir psichologiniame vystymesi, ypač tarp 9 ir 12 metų amžiaus. Šiame priešpaauglystės etape bendraamžių santykiai tampa vis svarbesni, darantys įtaką savivertei, socialiniams įgūdžiams ir bendrai psichinei gerovei. Tyrimai parodė, kad stiprios draugystės padeda ugdyti atsparumą, mažina nerimo ir depresijos riziką, o socialiniai sunkumai gali sukelti izoliacijos jausmą ir stresą.
Draugystės svarba psichinei gerovei
Šiame vystymosi etape vaikai pradeda ieškoti bendraamžių pripažinimo, o draugystės suteikia priklausymo jausmą. Tyrimai rodo, kad artimų draugų turintys vaikai jaučiasi laimingesni ir patiria mažiau streso (Parker & Asher, 1993). Teigiami socialiniai ryšiai skatina emocijų reguliavimą ir problemų sprendimo įgūdžius, padėdami paaugliams efektyviau spręsti konfliktus ir iššūkius.
Be to, bendraamžių santykiai padeda atsispirti stresui. Žurnale Developmental Psychology publikuotas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie nurodė turintys bent vieną artimą draugą, geriau susidorojo su mokyklos keliamu stresu ir nerimu (Bagwell et al., 2001). Tai rodo, kad net viena stipri draugystė gali turėti apsauginį poveikį vaiko psichinei sveikatai.
Draugystės vaidmuo socialiniame ir emociniame ugdyme
Draugystės kūrimas ir palaikymas reikalauja svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių, tokių kaip empatija, bendradarbiavimas ir bendravimas. Rubin, Bukowski ir Bowker (2015) atlikti tyrimai pabrėžia, kad vaikai, dalyvaujantys teigiamose bendraamžių sąveikose, ugdo didesnį emocinį intelektą, kuris palaiko jų psichinę sveikatą paauglystėje ir vėliau.
Draugystės taip pat suteikia saugią erdvę saviraiškai. Paaugliai dažnai pasitiki draugais ir dalijasi savo rūpesčiais, patirtimis bei emocijomis. Šis minčių ir jausmų apsikeitimas padeda jiems suvokti savo emocijas ir kurti tapatybę. Priešingai, vienišumas ir socialinis atstūmimas gali turėti neigiamą poveikį, didindami stresą ir abejones savimi (Ladd, 2006).
Iššūkiai ir rizikos bendraamžių santykiuose
Nors draugystės teikia daug naudos, jos taip pat gali būti streso šaltinis, kai kyla konfliktų. Patyčios, socialinė atskirtis ir bendraamžių spaudimas yra dažni iššūkiai, galintys paveikti vaiko savivertę ir psichinę gerovę. Skaitmeninės komunikacijos augimas įnešė naujų dinamikos pokyčių, o kibernetinės patyčios tapo vis aktualesne problema. Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad daugiau nei trečdalis jaunų žmonių 30 šalių pranešė patyrę kibernetines patyčias, o kas penktas dėl to praleido pamokas mokykloje (Jungtinės Tautos, n.d.).
Tėvai ir pedagogai atlieka svarbų vaidmenį padėdami vaikams įveikti šiuos socialinius iššūkius. Konfliktų sprendimo strategijų mokymas, geranoriškumo skatinimas ir atviras bendravimas apie draugystes gali padėti vaikams kurti sveikus santykius.
Kaip skatinti sveikas draugystes
- Skatinkite atvirus pokalbius: kalbėjimas apie draugystes namuose ir mokykloje padeda vaikams suprasti tarpusavio pagarbos ir palaikymo svarbą.
- Rodykite teigiamus socialinius pavyzdžius: vaikai mokosi stebėdami, kaip su kitais bendrauja suaugusieji. Empatijos, aktyvaus klausymosi ir problemų sprendimo demonstravimas gali padėti jiems tvarkytis su savo draugystėmis.
- Suteikite galimybių socialinei sąveikai: popamokinė veikla, komandiniai sportai ir grupiniai projektai sudaro natūralias sąlygas draugystėms vystytis.
- Mokykite atsparumo: padedant vaikams susidoroti su nesutarimais ir sunkumais draugystėse galima užkirsti kelią ilgalaikiam emociniam distresui.
Išvada
Draugystės yra esminė 9–12 metų vaikų psichinės gerovės dalis. Stiprūs ryšiai su bendraamžiais skatina pasitikėjimą savimi, emocinį reguliavimą ir socialinę kompetenciją, o draugystės iššūkiai gali sukelti stresą ir nerimą. Skatindami sveikus santykius ir suteikdami vaikams įrankius, reikalingus socialinei sąveikai, tėvai, mokytojai ir bendruomenės gali prisidėti prie paauglių psichinės sveikatos stiprinimo.
Nuorodos
Prinstein, M. J., Rancourt, D., Guerry, J. D., & Browne, C. B. (2009). Peer reputations and psychological adjustment. In K. H. Rubin, W. M. Bukowski, & B. Laursen (Eds.), Handbook of peer interactions, relationships, and groups (pp. 548–567). The Guilford Press.
Ladd, G. W. (2005). Children’s Peer Relations and Social Competence: A Century of Progress. Yale University Press.
Parker, J. G., & Asher, S. R. (1993). „Friendship and Friendship Quality in Middle Childhood: Links with Peer Group Acceptance and Feelings of Loneliness and Social Dissatisfaction.” Developmental Psychology, 29(4), 611–621.
Rubin, K. H., Bukowski, W. M., & Bowker, J. C. (2015). Children in peer groups. In M. H. Bornstein, T. Leventhal, & R. M. Lerner (Eds.), Handbook of child psychology and developmental science: Ecological settings and processes (7th ed., pp. 175–222). John Wiley & Sons, Inc..
United Nations. (n.d.). Child and Youth Safety Online | United Nations. https://www.un.org/en/global-issues/child-and-youth-safety-online
United Nations. (n.d.). Child and Youth Safety Online | United Nations. https://www.un.org/en/global-issues/child-and-youth-safety-online
