Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, kai kuriose šalyse, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Specialistai darniai sutaria, kad vaiko emocinį intelektą ugdyti reikia pradėti nuo pat mažumės, tai yra darželyje arba net namuose – dar iki išėjimo į socialines erdves.
Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama. Norint pakelti savo EQ lygį, svarbu suvokti savo emocijas, jas atpažinti, suvokti kodėl jos kyla, mokėti jas reguliuoti, kontroliuoti, tinkamai išreikšti.
Emocinį intelektą ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.). Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje, vėlesniame ikimokykliniame amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną, dar vėliau skaičių ir raidžių pagalba. Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje, veikdamas vienas ar kartu su bendraamžiais, suaugusiais žmonėmis. Ikimokykliniame amžiuje patirtos emocijos ir įgyti gebėjimai vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti mokykloje, rasti draugų ir net apskritai prisitaikyti tolimesniame gyvenime.
Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai – ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą.
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas. Bet reikia mokyti vaiką skirti patyčias nuo juokų.
Taigi emocinis intelektas yra svarbus vaikui daugeliu požiūriu: jis padeda suprasti save, o supratus save patirti daugiau teigiamų gyvenimo patirčių negu neigiamų, siekti išsikeltų tikslų, rasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Tai yra gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas ir jausmus, suprasti kitų žmonių emocines reakcijas bei įgyti tam reikalingų emocinių kompetencijų. Pagrindiniai emocinio intelekto ugdymo principai turi būti įgyvendinti ikimokykliniame amžiuje, nes apie 8-uosius vaiko gyvenimo metus, pastebima, kad jau yra susiformavę pagrindiniai emocinio intelekto gebėjimai/negebėjimai. Emocinis intelektas vaikui labai reikalingas išmokstant valdyti savo norus, sutarti su kitais žmonėmis, dirbti komandoje ir užaugus būti visuomenės nariu, pajusti lyderystę, pasitikėjimą savimi, įveikti iškilusius iššūkius.
