Pastaraisiais metais švietimo sistemos vis dažniau pripažįsta mokinių gerovės svarbą. Daugelis mokyklų yra įdiegusios pamokas, trumpalaikes intervencijas ar tikslines programas, skirtas socialiniam ir emociniam ugdymui, atsparumo stiprinimui bei psichikos sveikatai. Nors šios iniciatyvos reiškia svarbią pažangą, jos dažnai lieka periferinės pagrindinio mokyklos gyvenimo atžvilgiu. Mokiniai yra itin jautrūs tokiems skirtumams. Jie greitai atpažįsta, kada gerovė traktuojama kaip papildoma veikla, o ne kaip esminė institucijos vertybė. Dėl šios priežasties pagrindinis šiuolaikinio ugdymo iššūkis yra ne klausimas, ar gerovė yra ugdoma, bet ar ji iš tiesų yra integruota į mokyklos tapatybę.
Ką reiškia gerovės įtvirtinimas mokyklos vertybėse
Kai gerovė tampa mokyklos vertybių sistemos dalimi, ji nuosekliai atsispindi kasdienėse praktikose, santykiuose ir sprendimuose. Ji matoma vadovavimo stiliuose, kuriuose prioritetas teikiamas rūpesčiui ir etinei atsakomybei, klasės aplinkose, kurios skatina psichologinį saugumą, bei politikose, kuriose akcentuojami atkuriamieji, o ne vien baudžiamieji požiūriai. Tokiose mokyklose mokiniai patiria pagarbą ne kaip deklaruojamą šūkį, bet kaip kasdienę realybę. Mokytojai modeliuoja empatišką bendravimą, klaidos laikomos mokymosi galimybėmis, o įvairovė pripažįstama kaip bendruomenės stiprybė, o ne problema, kurią reikia valdyti.
Įtvirtinta gerovė nėra išreiškiama viena atskira programa, bet pasireiškia nuoseklia mokyklos kultūra. Šiai kultūrai būdingas įsipareigojimas orumui, pasitikėjimui ir priklausymo jausmui, kuris persmelkia struktūras, kasdienes rutinas ir visos mokyklos bendruomenės sąveikas.
Kodėl nuoseklumas yra svarbus mokinių raidai
Vaikams ir paaugliams iš mokyklos nereikia tobulumo – jiems reikia nuoseklumo. Kai mokiniai patiria atitikimą tarp to, ką suaugusieji sako, ir to, kaip jie elgiasi, stiprėja jų saugumo jausmas ir pasitikėjimas institucija. Šis stabilumo pojūtis palaiko emocinę savireguliaciją, stiprina motyvaciją ir sukuria psichologines sąlygas tvariam įsitraukimui į mokymąsi. Tokiuose kontekstuose gerovė nekonkuruoja su mokymusi – priešingai, ji tampa pagrindu, ant kurio kuriamas prasmingas mokymasis.
Tyrimai vis dažniau rodo, kad mokiniai pasiekia geresnių akademinių, socialinių ir emocinių rezultatų aplinkose, kuriose jie jaučiasi vertinami, išklausomi ir palaikomi. Šie rezultatai kyla ne iš pavienių intervencijų, bet iš mokyklos klimato, kuriame gerovė traktuojama kaip struktūrinis prioritetas.
Pagrindinės sąlygos, leidžiančios gerovę įtvirtinti kaip vertybę
Kai gerovė iš tiesų įtvirtinama mokyklos vertybėse, ji tampa matoma per nuoseklias kasdienes praktikas, kurias aiškiai patiria mokiniai ir jų šeimos. Ši kultūra ypač atsiskleidžia per:
- Kasdienes santykiu grįstas praktikas, tokias kaip mokytojų gebėjimas pasveikinti mokinius vardu, dėmesingai išklausyti jų rūpesčius, klaidas laikyti mokymosi proceso dalimi ir gerbti individualius skirtumus. Tokios sąveikos kuria saugumo, pripažinimo ir priklausymo jausmą.
- Vertybėmis grįstą lyderystę ir politiką, atsispindinčią vadovų sprendimuose ir elgesio sistemose, kuriose pirmenybė teikiama atkūrimui, dialogui ir ugdymui, o ne bausmėms ir atskirčiai, užtikrinant, kad mokiniai patirtų teisingumą ir rūpestį.
- Klasės ir bendruomenės santykius, kuriuose sąmoningai puoselėjami pasitikėjimu grįsti mokytojų ir mokinių ryšiai, o šeimos priimamos kaip partneriai, o ne vertinamos ar marginalizuojamos.
- Autentišką mokinių balsą, suteikiantį mokiniams galimybę prasmingai dalyvauti sprendimuose, darančiuose įtaką jų mokykliniam gyvenimui.
Platesnį sėkmės apibrėžimą, kuriame mokyklos vertina bendradarbiavimą, atsparumą, geranoriškumą ir asmeninį augimą greta tradicinių akademinių pasiekimų.
Šios sąlygos veikia ne kaip atskiros strategijos, bet kaip tarpusavyje susiję vientisos etinės sistemos elementai.
Išvados
Gerovė neturėtų būti suprantama kaip pasirenkamas priedas ar išorinis reikalavimas. Ji yra infrastruktūra, palaikanti visus ugdymo procesus. Kaip pastatas remiasi tvirtais pamatais, taip prasmingas mokymasis priklauso nuo mokyklos kultūros, grindžiamos rūpesčiu, pagarba ir psichologiniu saugumu. Kai mokyklos peržengia pavienių intervencijų ribas ir įsipareigoja gerovei kaip pamatinei vertybei, jos ne tik gerina ugdymo rezultatus, bet ir formuoja sveikesnes, atsparesnes besimokančiųjų kartas.
Literatūra
European Commission. (2022). Well-being in schools: European policy perspectives. Publications Office of the European Union.
OECD. (2019). OECD Future of Education and Skills 2030: Student Well-Being. OECD Publishing.
UNESCO. (2020). Whole-school approaches to sustainability, well-being and inclusion in education. UNESCO.
World Health Organization. (2021). Making every school a health-promoting school: Global standards and indicators. WHO.
