Parašė Stephen Campbell
Nuo seno muzika buvo galinga žmogaus saviraiškos forma. Muzika skiriasi ne tik savo struktūra ir forma, bet ir tuo, kaip ji skamba, kokias emocijas sukelia ir kaip jos klausomasi. Dėl savo gebėjimo sužadinti emocijas ir suvienyti žmones muzika visada buvo svarbi mūsų kultūrų ir visuomenių dalis, ir ji neabejotinai bus tokia dar daugelį metų. Tačiau muzika yra kur kas daugiau nei tik pramoga. Psichologijos ir neuromokslų sričių mokslininkai nustatė, kad muzika atlieka labai svarbų vaidmenį ankstyvojoje vaikystėje, darydama įtaką viskam – nuo kognityvinio augimo iki emocinės gerovės.
Šiame tinklaraštyje nagrinėsime, kaip muzika veikia besivystančias smegenis ir kodėl ji yra gyvybiškai svarbi vaikams ankstyvuoju jų raidos laikotarpiu.
Kaip muzika veikia besivystančias smegenis
Muzika veikia daugelį smegenų sričių, todėl ji turi tokį didelį poveikį pažintiniam ir emociniam vystymuisi. Toliau aptarsime kai kuriuos muzikos privalumus vaiko raidoje.
Kalbos raida
Smegenys muziką ir kalbą apdoroja viena kitą dengiančiose srityse. Tyrimai parodė, kad ankstyvojo amžiaus vaikai, susidūrę su muzika, linkę išsiugdyti stipresnius kalbos ir bendravimo įgūdžius. Klausydamiesi muzikos vaikai susiduria su įvairiais garsais, ritmais ir raštais, kurie padeda jiems atskirti skirtingus kalbos elementus. Dainavimas padeda vaikams lavinti balso moduliaciją, skiemenų pabrėžimą ir ritmą, kurie yra būtini veiksmingam bendravimui. Muzika taip pat gali padėti autistiškiems vaikams, kurie nekalba, geriau bendrauti. Naudodami muziką vaikai, kuriems kitu atveju būtų sunku, gali išreikšti save nenaudodami žodžių.
Atmintis ir dėmesys
Muzika gali padėti lavinti atmintį ir dėmesį. Muzikoje pasikartojantys modeliai padeda smegenims atpažinti ir įsiminti sekas, todėl pagerėja atminties išlaikymas. Mokydamiesi dainų ar grodami muzikos instrumentais vaikai lavina dėmesio sutelkimą, kuris yra labai svarbus įgūdis siekiant akademinės sėkmės. Šis pažintinis įsitraukimas stiprina neuroninius kelius, ypač tose smegenų srityse, kurios atsakingos už vykdomąją funkciją- atmintį, dėmesį ir problemų sprendimo įgūdžius.
Emocinis ir socialinis vystymasis
Žinoma, muzika gali sukelti daugybę emocijų. Žmonės dažnai atsigręžia į muziką ir laimingiausiais, ir liūdniausiais momentais. Nesvarbu, ar tai būtų naujos gyvybės šventė, ar gedulas, ar naujos meilės paieškos, ar dvasinis skausmas, kiekvienai progai yra tinkama daina, melodija, žodžiai ar lopšinė. Muzika gali suteikti vaikams kūrybinę išraišką. Ji padeda vaikams atpažinti ir išreikšti jausmus dainuojant, šokant ar tiesiog klausantis. Grupinė muzikinė veikla, pavyzdžiui, dainavimas chore ar grojimas orkestre, stiprina socialinius ryšius, moko vaikus bendradarbiavimo ir įsiklausymo į kitus svarbos.
Motorinių įgūdžių ugdymas
Ar patikėtumėte, kad grojimas muzikos instrumentu gali pagerinti vaikų motoriką? Muzikinė veikla skatina rankų ir akių koordinaciją ir stiprina ryšius tarp motorinių ir sensorinių smegenų sričių. Nesvarbu, ar tai būtų būgno mušimas, ar gitaros stygų lietimas, ši fizinė sąveika su muzika skatina vikrumą, tikslumą ir laiką, o visa tai prisideda prie bendro vaiko fizinio vystymosi.
Kodėl muzika labai svarbi ankstyvajame amžiuje
Ankstyvieji vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbus laikotarpis smegenų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu smegenys yra neįtikėtinai plastiškos, t. y. labai jautriai reaguoja į išorinius dirgiklius. Muzika stimuliuoja, padeda formuotis įvairių smegenų sričių nerviniams ryšiams.
Neuroninių kelių kūrimas
Ankstyvojoje vaikystėje smegenys yra užimtos milijardų neuroninių kelių formavimu. Šios jungtys formuoja viską – nuo motorinių įgūdžių iki emocinio intelekto. Muzikinė veikla padeda sustiprinti šiuos kelius, užtikrindama, kad smegenyse susiformuotų tvirtas ir veiksmingas jungčių tinklas. Būtent todėl daugelis ankstyvojo ugdymo ir mokymo programų įtraukia muziką – tai natūralus būdas stimuliuoti smegenų vystymąsi šiais formavimosi metais.
Kūrybiškumo skatinimas
Muzika natūraliai skatina kūrybiškumą ir vaizduotę. Kai vaikai patys kuria muziką, dainuoja, groja instrumentu ar kuria savo melodiją – jie išmoksta mąstyti nestandartiškai. Šis kūrybiškumas ne tik padeda meniniam vystymuisi, bet ir vėliau gyvenime tokie asmenys problemas geba spręsti novatoriškai.
Streso ir nerimo mažinimas
Muzika gali turėti raminamąjį poveikį vaikams. Visais laikais vaikams buvo dainuojamos lopšinės, kad padėtų jiems užmigti ar nusiraminti, ir šios praktikos tęstinumas nėra tik atsitiktinumas. Švelnūs ritmai ir raminančios melodijos mažina kortizolio (streso hormono) kiekį smegenyse, todėl padeda vaikams valdyti nerimą ir emocijas. Klasėse ir namuose grojant ramią foninę muziką galima sukurti ramią aplinką, palankią mokymuisi ir atsipalaidavimui.
Apibendrinimas
Muzikos neuromokslinės studijos aiškiai rodo jos svarbą ankstyvajame vaiko amžiuje. Ji ne tik praturtina smegenis ir padeda plėsti pažinimo gebėjimus, bet ir puoselėja emocinę gerovę bei ugdo socialinius įgūdžius. Muzika yra ne tik pramoga – tai esminė priemonė visapusiškam vaikų vystymuisi.
