Neliks neatverstų puslapių

Angel Harper, RCSI

Pasaulyje, kuriame skaitymas ir rašymas yra pagrindiniai įgūdžiai o kartu ir saviraiškos priemonė, vaikams, turintiems skaitymo sunkumų tai gali būti iššūkis. Su vienu iš tokių mokymosi sunkumų, disleksija, susiduria maždaug 10 % pasaulio gyventojų. Jai būdingi ryškūs skaitymo, rašymo ir rašybos sunkumai. Dėl to vaikui gali kilti problemų mokykloje, ypač jei mokykla turi nepakankamai išteklių dirbti su tokiais mokiniais. Nepaisant to, disleksija neturėtų tapti kliūtimi į skaitymo pasaulį. Įrodyta, kad skaitymas labai plečia žodyną, kalbos raidą ir gerovę. Disleksiją turintys vaikai neturi prarasti šių privalumų, tačiau jų poreikiai skaityti savo malonumui, gali būti kitokie. Turėtume kurti tokią aplinką, kurioje skaitymo sutrikimų turintys vaikai galėtų klestėti ir atrasti tikrąją raštingumo magiją.


Disleksija yra genetiškai nulemtas sutrikimas, kuris gali būti pastebėtas jau trejų metų vaikams. Jiems kalba gali vystytis vėliau nei bendraamžiams arba jie gali sunkiai tarti žodžius. Maži vaikai taip pat gali vartoti „spunerizmus“, kai netyčia sukeičiami sakinio žodžių pirmieji fonetiniai elementai ir dėl to gali atsirasti žavių tarimo klaidų, pavyzdžiui, „fips and chish“ vietoj „fish and chips“. Vyresniems vaikams gali pasireikšti kiti disleksijos požymiai, pavyzdžiui, raidžių rašymas atvirkščiai arba lėtas skaitymas. Dėl šių sunkumų skaitymas gali tapti ypatingu iššūkiu; dėl to mokymasis apskritai gali būti laikomas daug mažiau maloniu ir prieinamu. Tyrimai parodė, kad tarimo sunkumų turintys vaikai rečiau skaito savo malonumui ir mano, kad jiems prasčiau sekasi mokytis. Todėl disleksija gali turėti įtakos ne tik asmeniniam skaitymo malonumui, bet ir beveik visoms švietimo sritims. Nepaisant to, kad disleksiški vaikai rečiau skaito savo malonumui, tyrimais nustatyta, kad tokie žmonės iš tiesų gali būti kūrybingesni. Istorijoje yra daug disleksiją turinčių autorių ir menininkų, pavyzdžiui, Agata Kristi ir Džonas Lenonas. Atėjo laikas į disleksiją nežiūrėti kaip į kažką, kas jus stabdo; disleksija yra skirtumas. O šis skirtumas gali paskatinti nuostabių ir kūrybiškų idėjų kilimą.


Mokymosi sutrikimų turintys vaikai neturėtų jaustis mažiau protingi ar mažiau gabūs nei jų bendraamžiai. Tai atima malonumą, kurį gali teikti literatūra, ir trukdo jiems mokytis. Kiekvienas aistringas knygų mylėtojas žino, koks ypatingas gali būti skaitymas ir rašymas. Skaitymas įkvepia kūrybiškumą, gerina rašybą ir žodyną, moko pažinti pasaulius, kurie pranoksta mūsų vaizduotę. Vaikai, turintys skaitymo ar bet kokių kitų mokymosi sunkumų, neturi praleisti šios gyvybiškai svarbios patirties. Galbūt jiems tiesiog reikia kitokio požiūrio į mokymąsi. Yra daug priemonių, kurios gali padėti disleksiją turinčiam vaikui, norinčiam išmokti skaityti. Pavyzdžiui, tam tikri šriftai laikomi patogesni disleksiją turintiems asmenims. Šriftas „Open Dyslexic“ buvo sukurtas specialiai atsižvelgiant į su šia problema susiduriančius žmones, jie atliko tyrimus, kaip geriausiai pateikti tekstą tiems, kurie turi skaitymo sunkumų. Bandymų ir klaidų būdu disleksiški asmenys gali rasti kitus šriftus, kuriuos jiems labiau patinka naudoti; šriftų pasirinkimas gali turėti didžiulę reikšmę mažiems vaikams, kurie mokomi mokykloje ar namuose. Be to, įrodyta, kad naudojant didesnį šriftą ir didesnius tarpus tarp raidžių gerokai padidėja skaitymo greitis. Tėvai ir mokytojai taip pat gali nusipirkti spalvotų užklotų arba skaitymo juostelių, kurios gali padėti vaikams sekti, kurioje puslapio vietoje jie yra. Tokias priemones palyginti lengva įtraukti į skaitymo procesą, ir šie paprasti pokyčiai gali turėti teigiamą poveikį vaikams.


Galiausiai- norime, kad vaikams būtų smagu skaityti. Didžiausia mokymosi motyvacija yra malonumas. Tai galima pritaikyti kiekvienam vaikui, jei jis domisi traukiniais, televizoriumi ar tiranozaurais, visada šiuos pomėgius galima įtraukti į raštingumo ugdymui skirtus procesus. Kai kurie pastebėjo, kad raštingumą pavertus žaidimu, galima pagerinti rašybą taip, kad ji būtų labiau panaši į pramogą, o ne į darbą. Kiti nustatė, kad garsinio skaitymo technologijos naudojimas gali padėti disleksiją turintiems vaikams geriau sekti skaitymą. Tokios priemonės gali padaryti skaitymą ir rašymą priimtinesnį, o svarbiausia – malonesnį. Negalima tikėtis, kad vaikai klestės, jei jiems nebus suteiktos tam reikalingos priemonės. Savo darbu „PsyTales“ norime kurti visiems prieinamas ir lavinančias istorijas; knygas, kurios gali įkvėpti.