Angel Harper, RCSI
Vaizduotė yra vienas galingiausių įrankių, kuriuos mums gali pasiūlyti žmogaus protas. Ji suteikia mums begalę galimybių: spręsti problemas, pabėgti nuo tikrovės arba sužinoti daugiau apie pasaulį. Vaikai ypač išsiskiria savo beribiu kūrybiškumu ir vaizduote. Pasakojimas yra puiki terpė tokiai vaizduotei kurti. Jis gali paskatinti vaiko protą klajoti po begalines mokslo ir magijos erdves.
Vaizduotė arba įsitraukimas į įsivaizduojamą žaidimą, yra tai, kai vaikas naudoja daiktus ar idėjas, kad išreikštų įvairius objektus ar idėjas iš savo fantazijų pasaulio. Šis būdas yra laikomas labai svarbiu vaiko vystymuisi ir gerovei ir apibūdinamas kaip „vienas svarbiausių būdų, kurių dėka maži vaikai įgyja esminių žinių ir įgūdžių“. Vaizduojamasis žaidimas ir skaitymas neatsiejami, nes abu gerina raštingumą, bendravimą ir lavina vaizduotę. Tyrimai rodo, kad įsijaučiant į žaidimus plečiasi žodynas ir gerėja pasakojimo įgūdžiai, o tai savo ruožtu ugdo raštingumą.
Kiek iš mūsų yra įsivaizdavę save mėgiamos knygos herojumi? Daugelis skaitytojų giliai įsijaučia į knygų veikėjų bruožus ir vargus. Nesvarbu, ar tai būtų susitapatinimas su Hogvartso veikėjų bruožais, ar savo gyvenimo patirties siejimas su kito žmogaus patirtimi. Vaikams nepaprastai svarbu įsivaizduoti save knygų herojais. Būtent todėl daugelyje populiarių pasakų pagrindiniai veikėjai yra vaikai; jei jie gali įsivaizduoti save sprendžiančius problemas, tyrinėjančius ar bendraujančius kaip knygos veikėjai, jie gali tai daryti ir savo kasdieniame gyvenime. Daugelis vaikų rašytojų vaizduoja vaikus, gebančius įveikti gyvenimo iššūkius savo lakios vaizduotės dėka. Šie įsivaizduojami pasauliai gali suteikti vaikams tam tikrų super galių. Tai gali padėti jiems išgyventi sunkias emocijas, suteikti jausmą, jog jie gali valdyti savo gyvenimą, ko galbūt jie nebuvo pajutę.
Vaikams reikia turėti galimybę įsivaizduoti save knygų veikėjais, kad jie būtų įtraukti į skaitymą ir skatinamas kūrybinis mąstymas. Todėl pasakojimuose personažų įvairovė yra būtina. Vaikai negali savęs tapatinti su personažu, kuris jiems svetimas; daug didesnė tikimybė, kad skaitytoją patrauks veikėjai, kurių fizinė išvaizda, kultūrinė ar religinė kilmė arba lytis yra panašios į jų. Remiantis mažiems vaikams skirtos skaitymo medžiagos analize, vaikų knygose itin trūksta įvairovės. Autoriai teigia, kad net daugiakultūrinė literatūra „stokoja humanizuojančių savybių, reikalingų siekiant įvairovės ir įtraukties“. Knygose rečiau vaizduojami mažumų vaikai, kas gali kliudyti jiems tapatintis su veikėjais, nes dauguma herojų yra iš baltųjų pasaulio. Todėl labai svarbu, kad tėvai ir mokytojai rinktųsi knygas, kuriose būtų įvairių veikėjų ir istorijų. Taip visi vaikai galės rasti istoriją ar personažą, kuris jiems bus artimas. Savo ruožtu jie pamatys, kad yra gabūs, protingi ir pasirengę priimti pasaulį.
Vaidyba ir vaizduotė gali padėti sukurti nuostabių prisiminimų. Jie taip pat gali padėti spręsti problemas ir ugdyti savigarbą. Vaizduotės žaidimai aktyviai gerina raštingumą, o raštingumas savo ruožtu lavinta vaizduotę. Vaikas, kuris gali įsivaizduoti save knygos veikėjo vietoje, gali mokytis per jį. Tokia yra kūrybiškumo ir raštingumo galia. Nauda yra begalinė, tad kodėl su amžiumi šie dalykai turėtų mažėti? Vaizduotės ir raštingumo reikia siekti visada; jie yra mokymosi, svajojimo, kūrybos ir augimo pagrindas.
