[et_pb_section fb_built=”1″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” background_color=”rgba(194,101,164,0.5)” locked=”off” global_colors_info=”{}”][et_pb_row column_structure=”3_5,2_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”3_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n
[\/et_pb_text][et_pb_text _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” text_font_size=”1.1em” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n
Europos praktikos analiz\u0117s ataskaita<\/b> [\/et_pb_text][\/et_pb_column][et_pb_column type=”2_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/psytales.eu\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Capture-decran-2025-09-23-a-16.28.00.png” url=”https:\/\/psytales.eu\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/LT-EPAR.pdf” url_new_window=”on” _builder_version=”4.27.5″ _module_preset=”default” hover_enabled=”0″ global_colors_info=”{}” sticky_enabled=”0″ alt=”Europos praktikos analiz\u0117s ataskaita vir\u0161elis”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”3_5,2_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”3_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” text_font_size=”1.1em” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n i\u0161 teorijos \u012f praktik\u0105: sveikatos ir gerov\u0117s \u012ftraukimas \u012f pamokas<\/strong><\/p>\n \u0160is vadovas nagrin\u0117ja, kaip mokyklos ir platesnis \u0161vietimo sektorius gali prisid\u0117ti prie geresn\u0117s vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichikos sveikatos paramos. Atsi\u017evelgiant \u012f augan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais susiduria jauni \u017emon\u0117s \u2014 susijusius su socialiniais, aplinkos ir skaitmeniniais poky\u010diais \u2014 mokiniams vis labiau reikalingos patikimos paramos sistemos. Tyrimai rodo, kad mokyklose \u012fgyvendinamos gerov\u0117s intervencijos gali pagerinti psichikos sveikat\u0105, suma\u017einti elgesio sunkumus ir sustiprinti pagrindinius geb\u0117jimus, tokius kaip \u012fveikos strategijos, emocij\u0173 reguliavimas ir atsparumas. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161ie metodai naudingi ne tik mokiniams, kurie jau patiria sunkum\u0173: jie taip pat gali pad\u0117ti kiekvienam besimokan\u010diajam jaustis labiau palaikomam ir s\u0117kmingai augti. <\/p>\n Vadovas parengtas kaip praktinis i\u0161teklius \u0161vietimo specialistams. Jame pateikiami gerov\u0117s praktik\u0173, \u012fgyvendint\u0173 mokyklose Airijoje, Pranc\u016bzijoje, Graikijoje ir Lietuvoje, pavyzd\u017eiai, kurie suteikia \u012fkv\u0117pimo ir konkre\u010di\u0173 b\u016bd\u0173, kaip juos pritaikyti skirtinguose kontekstuose. Taip pat pabr\u0117\u017eiama bendradarbiavimo tarp mokykl\u0173, \u0161eim\u0173, sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 ir kit\u0173 institucij\u0173 svarba, nes daugiadalyk\u0117 parama gali pagerinti rezultatus ir padaryti intervencijas veiksmingesnes. Nesvarbu, ar norite i\u0161bandyti kelias veiklas vienoje klas\u0117je, ar sukurti strukt\u016bruot\u0105 visos mokyklos lygmens po\u017ei\u016br\u012f, \u0161is vadovas si\u016blo priemones ir gaires, padedan\u010dias imtis veiksm\u0173. <\/p>\n [\/et_pb_text][\/et_pb_column][et_pb_column type=”2_5″ _builder_version=”4.27.4″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/psytales.eu\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/theory-meets-practice-WP2A2-LT.png” url=”https:\/\/psytales.eu\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/LT-Wellbeing-in-the-Classroom.pdf” url_new_window=”on” _builder_version=”4.27.5″ _module_preset=”default” hover_enabled=”0″ global_colors_info=”{}” sticky_enabled=”0″ alt=”Vadovo \u201ei\u0161 teorijos \u012f praktik\u0105: sveikatos ir gerov\u0117s \u012ftraukimas \u012f pamokas\u201c vir\u0161elis”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][\/et_pb_row][\/et_pb_section]<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gerov\u0117 klas\u0117jeEuropos praktikos analiz\u0117s ataskaitaEuropos praktikos analiz\u0117s ataskait\u0105 sudaro gerov\u0117s ir psichin\u0117s sveikatos tyrimas, atliktas keliose Europos \u0161alyse, \u012fskaitant Belgijoje, Pranc\u016bzijoje, Graikijoje, Airijoje ir Lietuvoje. Europos \u201eLifeComp 2020\u201c sistemoje yra pagr\u012fstos ir joje nagrin\u0117jamos tokios pagrindin\u0117s kompetencijos kaip savireguliacija, lankstumas, gerov\u0117, empatija, bendravimas, bendradarbiavimas, augimo m\u0105stysena, kritinis m\u0105stymas, mokymosi valdymas ir sveikata. Svarbiausia, kad ataskaitoje […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"on","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"class_list":["post-2227","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2227"}],"version-history":[{"count":43,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2227\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3279,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2227\/revisions\/3279"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Europos praktikos analiz\u0117s ataskait\u0105 sudaro gerov\u0117s ir psichin\u0117s sveikatos tyrimas, atliktas keliose Europos \u0161alyse, \u012fskaitant Belgijoje, Pranc\u016bzijoje, Graikijoje, Airijoje ir Lietuvoje. Europos \u201eLifeComp 2020\u201c sistemoje yra pagr\u012fstos ir joje nagrin\u0117jamos tokios pagrindin\u0117s kompetencijos kaip savireguliacija, lankstumas, gerov\u0117, empatija, bendravimas, bendradarbiavimas, augimo m\u0105stysena, kritinis m\u0105stymas, mokymosi valdymas ir sveikata. Svarbiausia, kad ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos kaip tai galima ugdyti klas\u0117se, siekiant paremti mokini\u0173 gerov\u0119. Ataskaita taip pat yra nacionalini\u0173 atradim\u0173 ir geriausios praktikos rinkinys bei priemon\u0117 metodams palyginti, identifikuoti bendrus Europos poreikius ir formuoti strategijas, kurios gali b\u016bti pritaikytos \u012fvairiuose kontekstuose. Pedagogai, politikos formuotojai ir projekt\u0173 partneriai gali naudotis kaip teoriniu ir praktiniu pagrindu kuriant iniciatyvas, kurios sprend\u017eia mokini\u0173 gerov\u0117s klausimus, u\u017etikrinant, kad intervencijos b\u016bt\u0173 pagr\u012fstos \u012frodymais ir pritaikytos \u012fvairioms edukacin\u0117ms aplinkoms. <\/span><\/p>\n