{"id":1971,"date":"2025-03-20T14:56:35","date_gmt":"2025-03-20T14:56:35","guid":{"rendered":"https:\/\/psytales.eu\/uncategorized-lt\/draugyste-ir-psichine-sveikata-kodel-socialiniai-rysiai-yra-svarbus-paaugliams\/"},"modified":"2025-03-20T16:19:35","modified_gmt":"2025-03-20T16:19:35","slug":"draugyste-ir-psichine-sveikata-kodel-socialiniai-rysiai-yra-svarbus-paaugliams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/uncategorized-lt\/draugyste-ir-psichine-sveikata-kodel-socialiniai-rysiai-yra-svarbus-paaugliams\/","title":{"rendered":"Draugyst\u0117 ir psichin\u0117 sveikata: kod\u0117l socialiniai ry\u0161iai yra svarb\u016bs paaugliams"},"content":{"rendered":"\n<p>Draugyst\u0117s vaidina pagrindin\u012f vaidmen\u012f vaiko emociniame ir psichologiniame vystymesi, ypa\u010d tarp 9 ir 12 met\u0173 am\u017eiaus. \u0160iame prie\u0161paauglyst\u0117s etape bendraam\u017ei\u0173 santykiai tampa vis svarbesni, darantys \u012ftak\u0105 savivertei, socialiniams \u012fg\u016bd\u017eiams ir bendrai psichinei gerovei. Tyrimai parod\u0117, kad stiprios draugyst\u0117s padeda ugdyti atsparum\u0105, ma\u017eina nerimo ir depresijos rizik\u0105, o socialiniai sunkumai gali sukelti izoliacijos jausm\u0105 ir stres\u0105.  <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Draugyst\u0117s svarba psichinei gerovei<\/h2>\n\n<p><br\/>\u0160iame vystymosi etape vaikai pradeda ie\u0161koti bendraam\u017ei\u0173 pripa\u017einimo, o draugyst\u0117s suteikia priklausymo jausm\u0105. Tyrimai rodo, kad artim\u0173 draug\u0173 turintys vaikai jau\u010diasi laimingesni ir patiria ma\u017eiau streso (Parker &amp; Asher, 1993). Teigiami socialiniai ry\u0161iai skatina emocij\u0173 reguliavim\u0105 ir problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017eius, pad\u0117dami paaugliams efektyviau spr\u0119sti konfliktus ir i\u0161\u0161\u016bkius.  <\/p>\n\n<p>Be to, bendraam\u017ei\u0173 santykiai padeda atsispirti stresui. \u017durnale Developmental Psychology publikuotas tyrimas parod\u0117, kad vaikai, kurie nurod\u0117 turintys bent vien\u0105 artim\u0105 draug\u0105, geriau susidorojo su mokyklos keliamu stresu ir nerimu (Bagwell et al., 2001). Tai rodo, kad net viena stipri draugyst\u0117 gali tur\u0117ti apsaugin\u012f poveik\u012f vaiko psichinei sveikatai.  <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Draugyst\u0117s vaidmuo socialiniame ir emociniame ugdyme<\/h2>\n\n<p><br\/>Draugyst\u0117s k\u016brimas ir palaikymas reikalauja svarbi\u0173 socialini\u0173 ir emocini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, toki\u0173 kaip empatija, bendradarbiavimas ir bendravimas. Rubin, Bukowski ir Bowker (2015) atlikti tyrimai pabr\u0117\u017eia, kad vaikai, dalyvaujantys teigiamose bendraam\u017ei\u0173 s\u0105veikose, ugdo didesn\u012f emocin\u012f intelekt\u0105, kuris palaiko j\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105 paauglyst\u0117je ir v\u0117liau. <\/p>\n\n<p>Draugyst\u0117s taip pat suteikia saugi\u0105 erdv\u0119 savirai\u0161kai. Paaugliai da\u017enai pasitiki draugais ir dalijasi savo r\u016bpes\u010diais, patirtimis bei emocijomis. \u0160is min\u010di\u0173 ir jausm\u0173 apsikeitimas padeda jiems suvokti savo emocijas ir kurti tapatyb\u0119. Prie\u0161ingai, vieni\u0161umas ir socialinis atst\u016bmimas gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f, didindami stres\u0105 ir abejones savimi (Ladd, 2006).   <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">I\u0161\u0161\u016bkiai ir rizikos bendraam\u017ei\u0173 santykiuose<\/h2>\n\n<p><br\/>Nors draugyst\u0117s teikia daug naudos, jos taip pat gali b\u016bti streso \u0161altinis, kai kyla konflikt\u0173. Paty\u010dios, socialin\u0117 atskirtis ir bendraam\u017ei\u0173 spaudimas yra da\u017eni i\u0161\u0161\u016bkiai, galintys paveikti vaiko savivert\u0119 ir psichin\u0119 gerov\u0119. Skaitmenin\u0117s komunikacijos augimas \u012fne\u0161\u0117 nauj\u0173 dinamikos poky\u010di\u0173, o kibernetin\u0117s paty\u010dios tapo vis aktualesne problema. Jungtini\u0173 Taut\u0173 ataskaita rodo, kad daugiau nei tre\u010ddalis jaun\u0173 \u017emoni\u0173 30 \u0161ali\u0173 prane\u0161\u0117 patyr\u0119 kibernetines paty\u010dias, o kas penktas d\u0117l to praleido pamokas mokykloje (Jungtin\u0117s Tautos, n.d.).   <\/p>\n\n<p>T\u0117vai ir pedagogai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f pad\u0117dami vaikams \u012fveikti \u0161iuos socialinius i\u0161\u0161\u016bkius. Konflikt\u0173 sprendimo strategij\u0173 mokymas, geranori\u0161kumo skatinimas ir atviras bendravimas apie draugystes gali pad\u0117ti vaikams kurti sveikus santykius. <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip skatinti sveikas draugystes<\/h2>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Skatinkite atvirus pokalbius: kalb\u0117jimas apie draugystes namuose ir mokykloje padeda vaikams suprasti tarpusavio pagarbos ir palaikymo svarb\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li>Rodykite teigiamus socialinius pavyzd\u017eius: vaikai mokosi steb\u0117dami, kaip su kitais bendrauja suaugusieji. Empatijos, aktyvaus klausymosi ir problem\u0173 sprendimo demonstravimas gali pad\u0117ti jiems tvarkytis su savo draugyst\u0117mis. <\/li>\n\n\n\n<li>Suteikite galimybi\u0173 socialinei s\u0105veikai: popamokin\u0117 veikla, komandiniai sportai ir grupiniai projektai sudaro nat\u016bralias s\u0105lygas draugyst\u0117ms vystytis.<\/li>\n\n\n\n<li>Mokykite atsparumo: padedant vaikams susidoroti su nesutarimais ir sunkumais draugyst\u0117se galima u\u017ekirsti keli\u0105 ilgalaikiam emociniam distresui.<\/li>\n<\/ul>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">I\u0161vada<\/h2>\n\n<p><br\/>Draugyst\u0117s yra esmin\u0117 9\u201312 met\u0173 vaik\u0173 psichin\u0117s gerov\u0117s dalis. Stipr\u016bs ry\u0161iai su bendraam\u017eiais skatina pasitik\u0117jim\u0105 savimi, emocin\u012f reguliavim\u0105 ir socialin\u0119 kompetencij\u0105, o draugyst\u0117s i\u0161\u0161\u016bkiai gali sukelti stres\u0105 ir nerim\u0105. Skatindami sveikus santykius ir suteikdami vaikams \u012frankius, reikalingus socialinei s\u0105veikai, t\u0117vai, mokytojai ir bendruomen\u0117s gali prisid\u0117ti prie paaugli\u0173 psichin\u0117s sveikatos stiprinimo.  <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Nuorodos<\/h3>\n\n<p><br\/>Prinstein, M. J., Rancourt, D., Guerry, J. D., &amp; Browne, C. B. (2009). Peer reputations and psychological adjustment. In K. H. Rubin, W. M. Bukowski, &amp; B. Laursen (Eds.), Handbook of peer interactions, relationships, and groups (pp. 548\u2013567). The Guilford Press.<br\/>Ladd, G. W. (2005). Children\u2019s Peer Relations and Social Competence: A Century of Progress. Yale University Press.<br\/>Parker, J. G., &amp; Asher, S. R. (1993). &#8222;Friendship and Friendship Quality in Middle Childhood: Links with Peer Group Acceptance and Feelings of Loneliness and Social Dissatisfaction.&#8221; Developmental Psychology, 29(4), 611\u2013621.<br\/>Rubin, K. H., Bukowski, W. M., &amp; Bowker, J. C. (2015). Children in peer groups. In M. H. Bornstein, T. Leventhal, &amp; R. M. Lerner (Eds.), Handbook of child psychology and developmental science: Ecological settings and processes (7th ed., pp. 175\u2013222). John Wiley &amp; Sons, Inc..          <br\/>United Nations. (n.d.). Child and Youth Safety Online | United Nations. https:\/\/www.un.org\/en\/global-issues\/child-and-youth-safety-online<br\/>United Nations. (n.d.). Child and Youth Safety Online | United Nations. https:\/\/www.un.org\/en\/global-issues\/child-and-youth-safety-online      <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Draugyst\u0117s vaidina pagrindin\u012f vaidmen\u012f vaiko emociniame ir psichologiniame vystymesi, ypa\u010d tarp 9 ir 12 met\u0173 am\u017eiaus. \u0160iame prie\u0161paauglyst\u0117s etape bendraam\u017ei\u0173 santykiai tampa vis svarbesni, darantys \u012ftak\u0105 savivertei, socialiniams \u012fg\u016bd\u017eiams ir bendrai psichinei gerovei. Tyrimai parod\u0117, kad stiprios draugyst\u0117s padeda ugdyti atsparum\u0105, ma\u017eina nerimo ir depresijos rizik\u0105, o socialiniai sunkumai gali sukelti izoliacijos jausm\u0105 ir stres\u0105. [&hellip;]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":1964,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1971","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1971","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1971"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1971\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1972,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1971\/revisions\/1972"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1964"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1971"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1971"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1971"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}