Nuolat kintan\u010dios technologijos, atsirandan\u010dios inovacijos, socialiniai tinklai skatina visuomen\u0119 lygiuotis vieniems \u012f kitus, b\u016bti vis geresniu, prana\u0161esniu. Nors perfekcionizmas da\u017enai neatrodo kaip blogas bruo\u017eas, ta\u010diau \u0161is bruo\u017eas turi \u012ftakos emociniam i\u0161sekimui ir savivert\u0117s problemoms. Ypatingai jaunoji karta ken\u010dia nuo perfekcionizmo ir neretai noras atlikti visk\u0105 be priekai\u0161t\u0173 priveda jaunus \u017emones prie perdegimo, o kartais \u2013 depresijos. Socialiniai tinklai, didelis mokymo(si) kr\u016bvis ir visuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai formuoja \u201eb\u016bk geriausias\u201c kult\u016br\u0105. <\/p>\n\n
Mokslininkai perfekcionizm\u0105 skirsto \u012f normal\u0173 (adaptyv\u0173) ir neuroti\u0161k\u0105 (neadaptyv\u0173). J\u0173 teigimu, normal\u016bs perfekcionistai \u2013 \u017emon\u0117s, kurie jau\u010dia malonum\u0105 atlikdami veiklas, reikalaujan\u010dias pastang\u0173, jie geba priimti save tokie, kokie yra ir suprasti, kad tikslo siekimo procesas gali teikti malonum\u0105. Neuroti\u0161kas perfekcionistas nejau\u010dia malonumo siekdamas tikslo, jis niekada nesijau\u010dia esantis pakankamai geras. Perfekcionistai, netur\u0117j\u0119 pastovaus aplinkos palaikymo, tampa neuroti\u0161kais. Tokioje aplinkoje \u017emogus negauna gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io, kad gal\u0117t\u0173 \u012fsivertinti savo atlikt\u012f i\u0161orini\u0173 standart\u0173 kontekste ir tod\u0117l jam kyla abejon\u0117s ir nerimas. Neurotinis perfekcionizmas, mokslinink\u0173 nuomone, yra nesibaigiantis pastang\u0173, nepasitenkinimo ir nes\u0117kmi\u0173 ciklas, nes paauglys visada ie\u0161ko pripa\u017einimo ir pritarimo, u\u017esibr\u0117\u017edamas nerealisti\u0161kus tikslus. <\/p>\n\n
Mokslinink\u0173 atliktuose Vakar\u0173 kult\u016bros tyrimuose akcentuojama, kad t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010diai ir kritika yra pagrindiniai neadaptyvaus perfekcionizmo faktoriai, tai rei\u0161kia, jog t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010dius bei kritik\u0105 gab\u016bs vaikai priima kaip spaudim\u0105, labiau sukeliant\u012f nerim\u0105 ir nepasitik\u0117jim\u0105 savimi. <\/p>\n\n
\u012e adaptyv\u0173 perfekcionizm\u0105 link\u0119 gab\u016bs paaugliai pasi\u017eymi pozityviais i\u0161gyvenimais, susijusiais su perfekcionizmu. Jiems tvarka ir sistema padeda pasiekti u\u017esibr\u0117\u017etus tikslus. Tokiems paaugliams svarbu asmeninis augimas ir potencialo i\u0161pildymas. J\u0173 manymu, s\u0117km\u0117 priklauso nuo j\u0173 pa\u010di\u0173. \u012e adaptyvi\u0173 perfekcionizm\u0105 linkusi\u0173 gabi\u0173 paaugli\u0173 t\u0117vai yra \u012fsitrauk\u0119 \u012f vaiko ugdym\u0105 \u2013 kelia l\u016bkes\u010dius, padeda ir palaiko s\u0117km\u0117s bei nes\u0117km\u0117s atveju. \u012e neadaptyv\u0173 perfekcionizm\u0105 link\u0119 gab\u016bs paaugliai pasi\u017eymi negatyviais i\u0161gyvenimais, susijusiais su perfekcionizmu. Perfekcionizm\u0105 jie i\u0161gyvena kaip tvarkos ir sistemos poreik\u012f, ta\u010diau kartu su juo i\u0161skiria ir nerimo d\u0117l ateities, klaidos baim\u0117s ir \u012ftampos jausmus, trukdan\u010dius siekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 tiksl\u0173. Tokie paaugliai yra link\u0119 manyti, jog j\u0173 asmenin\u0117s savyb\u0117s yra nekintan\u010dios ir savo laik\u0105 ir pastangas orientuoja \u012f \u012fvaizd\u017eio i\u0161laikym\u0105 bei geros savijautos siek\u012f. \u0160ie paaugliai nesijau\u010dia pilnai atsakingi u\u017e savo pasiekimus, s\u0117km\u0119 labiau priskiria i\u0161oriniams veiksniams. \u012e neadaptyvi\u0173 perfekcionizm\u0105 linkusi\u0173 gabi\u0173 paaugli\u0173 t\u0117vai n\u0117ra pilnai \u012fsitrauk\u0119 \u012f vaiko ugdym\u0105, atgalinis ry\u0161ys suteikiamas tik s\u0117km\u0117s atveju. <\/p>\n\n
Perfekcionizmas gali motyvuoti jaun\u0105 \u017emog\u0173 tobul\u0117ti, siekti tiksl\u0173, ta\u010diau gali priversti nerimauti, bijoti suklysti, nuvilti. Pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 pastebima, kad perfekcionizmas itin \u017ealingas jaunajai kartai, kuomet dar tik formuojasi asmenyb\u0117 ir pasitik\u0117jimas savimi n\u0117ra didelis. Kadangi did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f mokiniai praleid\u017eia mokykloje, jiems mokslai yra itin svarb\u016bs. Paaugliai stengiasi mokytis kuo geriau, kad egzaminus i\u0161laikyt\u0173 auk\u0161\u010diausiais balais ir patekt\u0173 studijuoti \u012f svajoni\u0173 universitet\u0105. Nuolatin\u0117s pastangos mokytis puikiai, egzaminai jaunus \u017emones priver\u010dia nerimauti ir bijoti klysti. Da\u017enai tenka gird\u0117ti, kad t\u0117vai ir mokytojai vis dar labiau vertina pa\u017eymius, egzamin\u0173 rezultatus nei pat\u012f mokymo(si) proces\u0105, o tai taip pat turi \u012ftakos mokini\u0173 emocinei gerovei. Perfekcionizmas paauglius sekina, nes da\u017enai juntama \u012ftampa ir nerimas, baim\u0117 suklysti ir nuvilti t\u0117vus ar mokytojus. <\/p>\n\n
Paauglyst\u0117 \u2013 jautrus etapas, tod\u0117l paaugli\u0173 perfekcionist\u0173 savivert\u0117 priklauso nuo j\u0173 rezultat\u0173. Nuolatinis stresas turi \u012ftakos emociniam i\u0161sekimui, depresyviai nuotaikai, socialinei izoliacijai, prastai savijautai (galvos, pilvo skausmai, intensyvesnis \u0161irdies plakimas), gali lemti net valgymo sutrikimus. <\/p>\n\n
Perfekcionizmas neigiamai veikia paaugli\u0173 motyvacijai ir darbingumui \u2013 jiems sunku susikaupti, da\u017eniau daro klaidas, sunkiau priima sprendimus, tampa abejingi veikloms, kurios anks\u010diau teik\u0117 d\u017eiaugsm\u0105. Paaugliai tampa dirglesni \u2013 grei\u010diau nusivilia, jautriau \u012f visk\u0105 reaguoja, pradeda galvoti, kad yra nevyk\u0117liai, nes nebesusitvarko su u\u017eduotimis, jau\u010diasi tarsi emoci\u0161kai i\u0161sek\u0119, vengia \u017emoni\u0173, socialiai atsiriboja. Kartais paaugliai nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105 ir nerim\u0105 kompensuoja persivalgymu, impulsyviais pirkimais ar per dideliu \u012fsitraukimu \u012f socialinius tinklus. <\/p>\n\n
Perfekcionizmas daro \u017eal\u0105 ir fizinei paaugli\u0173 sveikatai \u2013 jie jau\u010diasi nuolatos pavarg\u0119, sutrinka miegas, pasirei\u0161kia galvos skausmai ir \u012ftampa raumenyse, susilpn\u0117ja imunin\u0117 sistema, tod\u0117l da\u017eniau serga, atsiranda apetito poky\u010diai. <\/p>\n\n
Paauglyst\u0117 \u2013 ypatingai jautrus etapas, kuomet formuojasi asmens tapatyb\u0117, didelis d\u0117mesys skiriamas sav\u0119s paie\u0161kai, bendraam\u017ei\u0173 nuomonei. Tod\u0117l t\u0117vams, glob\u0117jams yra ypatingai svarbu palaikyti savo vaikus, pad\u0117ti jiems suvaldyti perfekcionizm\u0105 akcentuojant, giriant pat\u012f proces\u0105, o ne rezultat\u0105, kalbant apie tai, kad klysti \u2013 nat\u016bralu ir i\u0161 klaid\u0173 mes mokom\u0117s. Mokytojai ir kiti mokyklos bendruomen\u0117s nariai tur\u0117t\u0173 sukurti palanki\u0105 ir saugi\u0105 mokymo(si) aplink\u0105, kurioje klaidos laikomos mokymo(si) dalimi, nuolat vykdyt\u0173 emocinio ra\u0161tingumo programos, paaugliai b\u016bt\u0173 mokomi \u012fvairi\u0173 streso valdymo technik\u0173. Taip pat, ne ma\u017eiau svarbu, kad paauglys pats geb\u0117t\u0173 kelti realisti\u0161kus tikslus, geb\u0117t\u0173 planuoti laik\u0105 ir d\u0117liotis prioritetus, mok\u0117t\u0173 atsipalaiduoti, atlikti kv\u0117pavimo pratimus ir b\u016bti fizi\u0161kai aktyvus, nes tai yra susij\u0119 su gera emocine sveikata. <\/p>\n\n
\u0160iomis dienomis didelis d\u0117mesys skiriamas emocinei sveikatai, nuo kurios priklauso m\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0117. Vis da\u017eniau kalbama apie \u017emoni\u0173 netobulum\u0105 ir kad yra normalu ne\u017einoti, klysti ir v\u0117l bandyti, ta\u010diau jauni \u017emon\u0117s vis dar sunkiai suvokia, kad ne rezultatai, pa\u017eymiai pasako apie \u017emog\u0173, o pastangos, augimas, tobul\u0117jimas ir pats procesas padeda jaunam \u017emogui tapti tuo, kuo nori b\u016bti. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuolat kintan\u010dios technologijos, atsirandan\u010dios inovacijos, socialiniai tinklai skatina visuomen\u0119 lygiuotis vieniems \u012f kitus, b\u016bti vis geresniu, prana\u0161esniu. Nors perfekcionizmas da\u017enai neatrodo kaip blogas bruo\u017eas, ta\u010diau \u0161is bruo\u017eas turi \u012ftakos emociniam i\u0161sekimui ir savivert\u0117s problemoms. Ypatingai jaunoji karta ken\u010dia nuo perfekcionizmo ir neretai noras atlikti visk\u0105 be priekai\u0161t\u0173 priveda jaunus \u017emones prie perdegimo, o kartais \u2013 […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":2871,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2908","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2908","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2908"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2908\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2909,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2908\/revisions\/2909"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2871"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2908"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2908"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2908"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}