{"id":3287,"date":"2026-02-11T16:42:58","date_gmt":"2026-02-11T16:42:58","guid":{"rendered":"https:\/\/psytales.eu\/uncategorized-lt\/padeti-kiekvienam-vaikui-jaustis-priimtam-pozityvus-poziuris-i-mokyklos-vengima\/"},"modified":"2026-03-13T14:05:02","modified_gmt":"2026-03-13T14:05:02","slug":"padeti-kiekvienam-vaikui-jaustis-priimtam-pozityvus-poziuris-i-mokyklos-vengima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/uncategorized-lt\/padeti-kiekvienam-vaikui-jaustis-priimtam-pozityvus-poziuris-i-mokyklos-vengima\/","title":{"rendered":"Pad\u0117ti kiekvienam vaikui jaustis priimtam\u2013pozityvus po\u017ei\u016bris \u012f mokyklos vengim\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p>Luke Ward, Airijos Karali\u0161kasis chirurg\u0173 koled\u017eas <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Kai mokykla atrodo ne\u012fveikiama<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Daugumai vaik\u0173 mokykla yra vieta, kur jie mokosi, \u017eaid\u017eia ir auga. Ta\u010diau kai kuriems net mintis apie \u012f\u017eengim\u0105 per mokyklos vartus sukelia stipr\u0173 nerim\u0105 \u2013 pilvo skausmus, panikos priepuolius, a\u0161aras ar tyl\u0173 u\u017esisklendim\u0105. Toks emocinis i\u0161gyvenimas palie\u010dia daugiau \u0161eim\u0173, nei galime \u012fsivaizduoti, ir kartais baigiasi tuo, kad vaikas apskritai atsisako lankyti mokykl\u0105.   <\/p>\n\n<p>Da\u017enai \u0161ie vaikai yra gab\u016bs, jautr\u016bs, neretai neuro\u012fvair\u016bs \u2013 ypa\u010d turintys autizmo spektro bruo\u017e\u0173 ar patiriantys d\u0117mesio ir aktyvumo sunkum\u0173 (ADHD). J\u0173 nerv\u0173 sistema gali b\u016bti lengvai pervarginama socialinio triuk\u0161mo, nenusp\u0117jamumo ir intensyvi\u0173 sensorini\u0173 dirgikli\u0173, b\u016bding\u0173 \u012fprastai klasei. Toks elgesys n\u0117ra mai\u0161tas ar tinginyst\u0117, o grei\u010diau j\u0173 pastang\u0173 susidoroti su situacija i\u0161rai\u0161ka. Mokyklos vengiantys vaikai savo elgesiu komunikuoja patiriam\u0105 emocin\u012f skausm\u0105, o ne siekia prie\u0161intis ar manipuliuoti.   <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>\u017di\u016br\u0117ti j\u0173 akimis<\/strong> <\/h2>\n\n<p>\u012esivaizduokite, kad esate devyneri\u0173 met\u0173 ir kiekvien\u0105 ryt\u0105 atsibundate su pada\u017en\u0117jusiu \u0161irdies plakimu, nerimaujate, kas nutiks pertraukos metu, ar pritapsite prie grup\u0117s, ar kaip susidorosite su intensyvia \u0161viesa ir triuk\u0161mingais garsais. Kai kuriems vaikams kasdien\u0117 ne\u017einomyb\u0117 gali atrodyti padidinta \u2013 jutiminio ir socialinio spaudimo audra. Da\u017enai t\u0117vai jau\u010dia did\u017eiul\u0119 kalt\u0119 ir bej\u0117gi\u0161kum\u0105, o mokytojai ne\u017eino, kaip elgtis toliau.   <\/p>\n\n<p>Dr. Malie Coyne atjautos modelis skatina suaugusiuosius prad\u0117ti nuo smalsumo, o ne nuo kontrol\u0117s: paklausti sav\u0119s, k\u0105 mano vaiko nerimas gali bandyti man pasakyti? Taikant princip\u0105 \u201emeil\u0117 \u012f vid\u0173 \u2013 meil\u0117 \u012f i\u0161or\u0119\u201c, pirmiausia svarbu \u012f savo pa\u010di\u0173 nerim\u0105 reaguoti su atjauta sau \u2013 i\u0161 tu\u0161\u010dio puodelio ne\u012fpilsi. Tuomet susitikti su vaiku ramiai ir empati\u0161kai. Pad\u0117ti jam pasijusti i\u0161girstam, patik\u0117tam ir pripa\u017eintam yra sveikimo pagrindas.   <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Kod\u0117l priklausymo jausmas yra svarbus?<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Psichologijos tyrimai rodo, kad priklausymo jausmas yra vienas stipriausi\u0173 apsaugini\u0173 veiksni\u0173 nuo streso ir mokyklos nebaigimo. Klasikiniai (Baumeister ir Leary) tyrimai ir naujesni edukaciniai darbai, kuriuos atliko prof. Jolanta Burke, rodo, kad kai vaikai jau\u010diasi priimti ir susij\u0119 \u2013 su bendraam\u017eiais, mokytojais ir bendruomene \u2013 j\u0173 gerov\u0117, motyvacija ir lankomumas did\u0117ja. <\/p>\n\n<p>Prof. J. Burke pl\u0117tojama Taikomosios pozityviosios mokyklos psichologijos sritis i\u0161ry\u0161kina kiekvienos klas\u0117s \u201esantyki\u0173 pagrind\u0105\u201c. Kai gerumas, d\u0117kingumas ir empatija tampa kasdien\u0117s rutinos dalimi, naud\u0105 patiria visi. \u012erodyta, kad gerumo veiksmai gerina nuotaik\u0105, stiprina imunin\u0119 funkcij\u0105 ir didina gyvenimo prasm\u0117s jausm\u0105 tiek tam, kuris duoda, tiek tam, kuris gauna. Vienas didel\u0117s apimties tyrimas, vadovaujamas prof. Sonjos Lyubomirsky, parod\u0117, kad net nedideli prosocial\u016bs gestai, pavyzd\u017eiui, kit\u0173 \u012ftraukimas \u012f \u017eaidim\u0105 ar pagalbos pasi\u016blymas, didino vaik\u0173 laim\u0119 ir ma\u017eino vieni\u0161um\u0105.    <\/p>\n\n<p>Mokiniui, kur\u012f paraly\u017eiuoja nerimas, vienas \u012ftraukiantis momentas \u2013 \u0161ypsena, pasveikinimas, pakvietimas prisijungti prie grup\u0117s \u2013 gali tiesiogine prasme pakeisti visos dienos eig\u0105. <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Gerumo bangos efektas<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Pozityviosios psichologijos tyrimai nuolat rodo, kad prosocialus elgesys sukuria sustiprinam\u0105j\u0105 kilp\u0105: daryti ger\u0105 yra malonu, i\u0161skiria oksitocin\u0105, ma\u017eina kortizolio kiek\u012f ir stiprina pasitik\u0117jim\u0105. Vaikui, kuris padeda sunkum\u0173 patirian\u010diam bendraam\u017eiui, tai suteikia stipresn\u012f empatijos ir lyderyst\u0117s jausm\u0105. Vaikui, kuris gauna pagalb\u0105, emocinis poveikis gali b\u016bti transformuojantis.   <\/p>\n\n<p>Priklausymo jausm\u0105 galima \u012fsivaizduoti kaip bendr\u0105 \u201e\u017emogi\u0161k\u0105j\u012f vitamin\u0105\u201c: kai jis yra, vis\u0173 sistemos veikia geriau. <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Empatijos ugdymas bet kuriame am\u017eiuje<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Pad\u0117ti vaikams praktikuoti \u012ftraukim\u0105 nereikalauja dideli\u0173 gest\u0173 \u2013 pakanka ma\u017e\u0173, am\u017eiui tinkam\u0173 paskatinim\u0173 \u012f atjaut\u0105. <\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Pradinukai: skatinkite vaik\u0105 \u012fsivaizduoti, k\u0105 jau\u010dia klas\u0117s draugas, kuris da\u017enai lieka namuose arba s\u0117di vienas. Paklauskite: \u201eKaip jaustumeisi tu jo vietoje?\u201c. Paprasti veiksmai \u2013 pakviesti \u017eaisti, pasidalinti priemon\u0117mis, pasveikinti \u0161iltai \u2013 gali padaryti didel\u0119 \u012ftak\u0105.  <\/li>\n\n\n\n<li>Ankstyvieji paaugliai: \u0161iame savimon\u0117s etape empatija gali pasireik\u0161ti tyliai paklausus \u201eAr nori prisijungti?\u201c arba pasi\u016blius s\u0117d\u0117ti kartu per pietus. \u012etrauktis gali b\u016bti tokia subtili kaip vietos palikimas eil\u0117je.  <\/li>\n\n\n\n<li>Paaugliai: paauglyst\u0117 \u2013 socialini\u0173 hierarchij\u0173 ir sustipr\u0117jusio sav\u0119s suvokimo laikotarpis. Tikr\u0105 skirtum\u0105 gali padaryti paprasti gestai: pasisveikinti nuo\u0161ird\u017eia \u0161ypsena ir linktel\u0117jimu, pasakyti \u201elabas\u201c ir pasakyti vard\u0105, paklausti apie jo pom\u0117gius nevertinan\u010diu b\u016bdu. Net ma\u017eos gerumo aprai\u0161kos gali pad\u0117ti tokiems vaikams kasdien \u012fveikti nerim\u0105 ir eiti \u012f mokykl\u0105.      <\/li>\n<\/ul>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>T\u0117vai kaip gerov\u0117s k\u016br\u0117jai<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Mokyklos vengimas kelia stres\u0105 visai \u0161eimai. Pozityviosios psichologijos (PP) derinimas su gyvenimo b\u016bdo medicinos \u012fpro\u010diais gali pad\u0117ti \u0161eimoms apsaugoti bendr\u0105 emocin\u0119 sveikat\u0105.  <\/p>\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Kurkite ramias kasdienes rutinas: nusp\u0117jamumas ma\u017eina nerim\u0105 \u2013 tiek t\u0117vams, tiek vaikui. Svarbu u\u017etikrinti nuosekl\u0173 mieg\u0105, maistingus pusry\u010dius ir rytinius ritualus, kurie suteikia saugumo jausm\u0105.  <\/li>\n\n\n\n<li>Rodykite pavyzd\u012f r\u016bpinantis savimi: vaikai atspindi m\u016bs\u0173 savireguliacij\u0105. Vienos minut\u0117s kv\u0117pavimo pratimai kartu prie\u0161 i\u0161einant i\u0161 nam\u0173 gali atstatyti vis\u0173 streso sistem\u0105.  <\/li>\n\n\n\n<li>Koncentruokit\u0117s \u012f stipri\u0105sias puses: pastebint pastangas, humoro jausm\u0105 ar k\u016brybi\u0161kum\u0105 ugdomas pasitik\u0117jimas savimi. \u0160v\u0119skite ma\u017eas pergales, o ne sutelkite d\u0117mes\u012f \u012f lankomumo rodiklius.  <\/li>\n\n\n\n<li>Skatinkite fizin\u012f aktyvum\u0105 ir laik\u0105 lauke: jud\u0117jimas ir buvimas nat\u016bralioje \u0161viesoje padeda subalansuoti nuotaikos hormonus ir suma\u017einti su mokykla susijus\u012f nerim\u0105. <\/li>\n\n\n\n<li>Apsaugokite nuo \u201es\u016bkurio\u201c: mobilieji telefonai gali greitai \u012ftraukti vaikus \u012f lyginim\u0105si, d\u0117mesio bla\u0161kym\u0105 ir neigiam\u0105 sav\u0119s vertinim\u0105. Technologij\u0173 nesinaudojimo valandos \u2013 prie\u0161 mokykl\u0105, valgymo metu ir prie\u0161 mieg\u0105 \u2013 padeda i\u0161laikyti protin\u012f ai\u0161kum\u0105.  <\/li>\n<\/ol>\n\n<p>Gyvenimo b\u016bdo medicina rodo, kad jud\u0117jimas, mityba, miegas ir ry\u0161iai veikia kaip atsparumo pagrindai: kai k\u016bnas yra stabilus, protas geriau susidoroja su stresu. <\/p>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>K\u0105 gali padaryti mokykla<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Pozityviosios psichologijos tyrimais paremtos teigiamosios edukacijos modeliai si\u016blo praktinius \u012frankius: <\/p>\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Mokykite stipri\u0173j\u0173 pusi\u0173 atpa\u017einimo kaip mokymo programos dal\u012f. <\/li>\n\n\n\n<li>\u012etraukite \u012f tvarkara\u0161\u010dius \u201epriklausymo pertraukas\u201c \u2013 dviej\u0173 minu\u010di\u0173 pertraukas, per kurias vaikai u\u017era\u0161o, su kuo bendravo ir kaip kam nors pad\u0117jo. <\/li>\n\n\n\n<li>R\u016bpinkit\u0117s mokytoj\u0173 gerove: ram\u016bs suaugusieji sukuria rami\u0105 atmosfer\u0105 klas\u0117je (Burke, 2021). <\/li>\n\n\n\n<li>Vadovaukit\u0117s dr. Coyne atjautos gair\u0117mis, kuriant saugias erdves ir palaipsniui reintegruojant mokinius, ypa\u010d neuro\u012fvairius, jautrius sensoriniam perkrovimui. <\/li>\n<\/ul>\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Nuo s\u0105moningumo prie veiksm\u0173<\/strong> <\/h2>\n\n<p>Mokyklos vengimas n\u0117ra t\u0117v\u0173 ar mokytoj\u0173 nes\u0117km\u0117 \u2013 tai \u017eenklas, kad reikia keisti vaiko aplink\u0105. Gerumu, smalsumu ir bendradarbiavimu galime atkurti pasitik\u0117jimo ry\u0161ius.  <\/p>\n\n<p>Kai bendraam\u017eiai, t\u0117vai ir mokytojai reaguoja empati\u0161kai, o ne vertindami, vaikai pradeda tik\u0117ti, kad mokykla v\u0117l gali b\u016bti saugi vieta b\u016bti savimi. Kiekvienas \u012ftraukiantis gestas \u2013 kiekvienas \u201elabas\u201c, kiekvienas kvietimas \u017eaisti \u2013 skatina gerov\u0119 ten, kur \u012fsitvirtina ry\u0161ys.  <\/p>\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Nuorodos<\/strong> <\/h3>\n\n<p>Allen,\u202fK.A., Kern,\u202fM.\u202fL., VellaBrodrick,\u202fD.,\u202fHattie,\u202fJ.,\u202f&amp;\u202fWaters,\u202fL.\u202f(2018).\u202f<em>What schools need to know about fostering school belonging: A metaanalysis.<\/em>\u202f<em>Educational Psychology Review,<\/em><em>\u202f<\/em><em>30<\/em>(1),\u202f1\u201334. <\/p>\n\n<p>Baumeister,\u202fR.\u202fF.,\u202f&amp;\u202fLeary,\u202fM.\u202fR.\u202f(1995).\u202fThe need to belong: Desire for interpersonal attachments as a fundamental human motivation.\u202f<em>Psychological Bulletin,<\/em><em>\u202f<\/em><em>117<\/em>(3),\u202f497\u2013529. <\/p>\n\n<p>Burke,\u202fJ.\u202f(2021).\u202f<em>Applied positive school psychology: A practical guide to integrating positive psychology in schools.<\/em>\u202fRoutledge. <\/p>\n\n<p>Coyne,\u202fM.\u202f(2020).\u202f<em>Love<\/em><em>\u202f<\/em><em>in,<\/em><em>\u202f<\/em><em>love<\/em><em>\u202f<\/em><em>out: A compassionate approach to parenting your anxious child.<\/em>\u202fHarperCollins\u202fIreland. <\/p>\n\n<p>Fredrickson,\u202fB.\u202fL.\u202f(2001).\u202fThe role of positive emotions in positive psychology: The broadenandbuild theory of positive emotions.\u202f<em>American Psychologist,<\/em><em>\u202f<\/em><em>56<\/em>(3),\u202f218\u2013226. <\/p>\n\n<p>Germain,\u202fE.\u202f(2022).\u202fWellbeing and equity: A multidisciplinary framework for rethinking education policy.\u202f<em>Peabody Journal of Education,<\/em><em>\u202f<\/em><em>97<\/em>(1),\u202f6\u201317. <\/p>\n\n<p>Heyne,\u202fD., GrenLandell,\u202fM., Melvin,\u202fG.,\u202f&amp;\u202fGentleGenitty,\u202fC.\u202f(2019).\u202fDifferentiation between school attendance problems: Why and how?\u202f<em>Cognitive and Behavioral Practice,<\/em><em>\u202f<\/em><em>26<\/em>(1),\u202f8\u201334. <\/p>\n\n<p>Lyubomirsky,\u202fS.,\u202fSheldon,\u202fK.\u202fM.,\u202f&amp;\u202fSchkade,\u202fD.\u202f(2005).\u202fPursuing happiness: The architecture of sustainable change.\u202f<em>Review of General Psychology,<\/em><em>\u202f<\/em><em>9<\/em>(2),\u202f111\u2013131. <\/p>\n\n<p>Peterson,\u202fC.,\u202f&amp;\u202fSeligman,\u202fM.\u202fE.\u202fP.\u202f(2004).\u202f<em>Character strengths and virtues: A handbook and classification.<\/em>\u202fOxford\u202fUniversity\u202fPress. <\/p>\n\n<p>Waters,\u202fL.,\u202fWhite,\u202fM.\u202fA.,\u202f&amp;\u202fLoton,\u202fD.\u202f(2021).\u202fSEARCH: A metaframework and review of the field of positive education.\u202f<em>International Journal of Applied Positive Psychology,<\/em><em>\u202f<\/em><em>6<\/em>(1),\u202f1\u201346. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Luke Ward, Airijos Karali\u0161kasis chirurg\u0173 koled\u017eas Kai mokykla atrodo ne\u012fveikiama Daugumai vaik\u0173 mokykla yra vieta, kur jie mokosi, \u017eaid\u017eia ir auga. Ta\u010diau kai kuriems net mintis apie \u012f\u017eengim\u0105 per mokyklos vartus sukelia stipr\u0173 nerim\u0105 \u2013 pilvo skausmus, panikos priepuolius, a\u0161aras ar tyl\u0173 u\u017esisklendim\u0105. Toks emocinis i\u0161gyvenimas palie\u010dia daugiau \u0161eim\u0173, nei galime \u012fsivaizduoti, ir kartais baigiasi [&hellip;]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":2883,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-3287","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3287","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3287"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3287\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3288,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3287\/revisions\/3288"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2883"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3287"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3287"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3287"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}