{"id":725,"date":"2024-06-06T12:51:00","date_gmt":"2024-06-06T12:51:00","guid":{"rendered":"https:\/\/psytales.eu\/uncategorized-lt\/ka-daryti-jei-nera-galimybes-grizti-atgal\/"},"modified":"2025-03-11T11:34:48","modified_gmt":"2025-03-11T11:34:48","slug":"ka-daryti-jei-nera-galimybes-grizti-atgal","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/uncategorized-lt\/ka-daryti-jei-nera-galimybes-grizti-atgal\/","title":{"rendered":"K\u0105 daryti, jei n\u0117ra galimyb\u0117s gr\u012f\u017eti atgal?"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Dr Jolanta Burke, CPsychol, RCSI<\/strong><\/p>\n\n<p>Man visada buvo sunku suvokti, kad atsparumas yra tik geb\u0117jimas atsitiesti. <br\/>Ilgus de\u0161imtme\u010dius \u012f nelaimes \u017ei\u016br\u0117jome kaip \u012f vagis, kurie atima i\u0161 m\u016bs\u0173 sveikat\u0105 ir gerov\u0119. Kai alkoholik\u0173 ar narkoman\u0173 \u0161eimoje gim\u0119s vaikas \u012fveikia aplinkybes ir toliau gyvena prasming\u0105 gyvenim\u0105, mes d\u017eiaugiam\u0117s jo atsparumu. Pana\u0161iai, kai li\u016bdintis vaikas atsigauna po nerimo ar depresijos, mes giriame jo nepaprast\u0105 geb\u0117jim\u0105 atsitiesti.  <\/p>\n\n<p>Kartais \u017eengiame dar toliau ir \u017eavim\u0117s \u017emoni\u0173 augimu po traumuojan\u010dio ar stres\u0105 kelian\u010dio \u012fvykio. Kai mokytojas susi\u017eeid\u017eia autoavarijoje, jam reikia laiko pasveikti ir gr\u012f\u017eti su nauju tikslu. Jie gali pamatyti save stipresnius nei anks\u010diau, i\u0161 naujo \u012fvertinti savo prioritetus ir atpa\u017einti, kas yra j\u0173 tikrieji draugai. Pana\u0161iai, kai vaiko t\u0117vai i\u0161siskiria, po pradinio sukr\u0117timo vaikas prisitaiko prie gyvenimo dviejuose namuose ir gyvenimas eina \u012f priek\u012f. Ilgainiui vaikas pradeda \u012f tai \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f naud\u0105, o ne kaip \u012f nepatogum\u0105, ir d\u017eiaugiasi tur\u0117damas draug\u0173 abiejuose namuose ir gaudamas du gimtadienio dovan\u0173 rinkinius. Abiem atvejais jie per\u017eengia atsparumo ribas, patirdami augim\u0105 per nelaimes arba at\u0161okdami atgal ir dar toliau.     <\/p>\n\n<p>Istorijos apie atsigavim\u0105 ir augim\u0105 kaip atsparumo po\u017eymius gali b\u016bti \u012fkvepian\u010dios, ta\u010diau jos taip pat sukuria did\u017eiul\u012f spaudim\u0105 tiems, kurie susiduria su sunkumais. \u201eKada a\u0161 atsigausiu?\u201c &#8211; kart\u0105 man\u0119s paklaus\u0117 dvylikamet\u0117 mergait\u0117 po to, kai t\u0117vai dar kart\u0105 j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f kitus namus ir jai teko susirasti naujus draugus. Ji jaut\u0117si silpna, nepilnavert\u0117 ir nepritampanti, nes vis lauk\u0117 tos akimirkos, kai \u201eatsities\u201c. Kai de\u0161imtme\u010diui berniukui buvo diagnozuotas aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimas, jis tik\u0117josi, kad vien\u0105 dien\u0105 prisitaikys prie savo diagnoz\u0117s ir atras savo ritm\u0105 \u0161iame painiame pasaulyje. Ta\u010diau kol kas jis jaut\u0117 savo diagnoz\u0117s svor\u012f, kai band\u0117 susitaikyti su savo nauja norma. Kai prisitaikymo pa\u017eanga neat\u0117jo greitai, jis \u0117m\u0117 jaustis taip, tarsi jis b\u016bt\u0173 problema, nesugebantis atsitiesti.     <\/p>\n\n<p>Problema kyla ne d\u0117l jaun\u0173 \u017emoni\u0173, kurie giriami u\u017e geb\u0117jim\u0105 atsitiesti, bet d\u0117l pasenusios atsparumo s\u0105vokos, kuri buvo \u012fvesta prie\u0161 50 met\u0173 &#8211; apibr\u0117\u017eimo, kurio daugelis tebesilaiko iki \u0161iol. \u0160is senesnis po\u017ei\u016bris daro did\u017eiul\u012f spaudim\u0105 vaikui, susidurian\u010diam su sunkumais, gr\u012f\u017eti (o ne daryti pa\u017eang\u0105) prie ankstesnio \u201enormalaus\u201c jausmo, net jei ta b\u016bsena nebuvo ideali. Jame atsparumas buvo laikomas galutiniu tikslu: \u201eKada nors pasieksiu geresn\u0119, sveikesn\u0119 b\u016bsen\u0105 ir man nebebus li\u016bdna\u201c. Ta\u010diau \u0161i id\u0117ja absurdi\u0161ka, o l\u016bkes\u010diai nereal\u016bs, atsi\u017evelgiant \u012f gyvenimo bangas ir potvynius. Juk atsparumas &#8211; tai ne tikslas, o procesas, padedantis mums prisitaikyti prie naujos tikrov\u0117s.    <\/p>\n\n<p>Tod\u0117l man labiau patinka kitoks atsparumo apibr\u0117\u017eimas &#8211; toks, kuriame pripa\u017e\u012fstamas sveikatos sud\u0117tingumas. Apibr\u0117\u017eim\u0105, kuriame d\u0117mesys sutelkiamas \u012f mokini\u0173 stipri\u0105sias puses ir nelyginama j\u0173 su \u201enormalia\u201c b\u016bsena, \u012f kuri\u0105 jie siekia patekti. Apibr\u0117\u017eimas, kuriame pripa\u017e\u012fstama j\u0173 gerov\u0117.  <\/p>\n\n<p>Remiantis \u0161ia perspektyva, atsparumas yra susij\u0119s su i\u0161tekli\u0173 paie\u0161ka ir derybomis d\u0117l j\u0173. Tai vaiko geb\u0117jimas imtis veiksm\u0173, kad pakeist\u0173 savo aplinkybes, nepaisant to, kurioje adaptacijos proceso stadijoje jis yra. Patyr\u0119s paty\u010dias, atsparus vaikas yra tas, kuris kreipiasi \u012f mokytoj\u0105 ir pra\u0161o pagalbos. Tai vaikas, kuris internete ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip gal\u0117t\u0173 spr\u0119sti paty\u010di\u0173 problem\u0105.   <\/p>\n\n<p>Kai t\u0117vams diagnozuojamos psichikos sveikatos problemos, atsparus vaikas yra tas, kuris ie\u0161ko pagalbos t\u0117vams, padeda jiems atlikti nam\u0173 ruo\u0161os darbus arba derasi su mokytojais, kad \u0161ie suma\u017eint\u0173 nam\u0173 darb\u0173 kr\u016bv\u012f jaunesniam broliui ar seseriai. Atsparus vaikas &#8211; tai vaikas, kuris gali aktyviai ie\u0161koti keli\u0173, padedan\u010di\u0173 gyventi gerai, nepaisant aplinkybi\u0173, o ne vaikas, kuris sugr\u012f\u017eta \u012f b\u016bsen\u0105, buvusi\u0105 prie\u0161 t\u0117v\u0173 lig\u0105. <\/p>\n\n<p>\u0160is naujas atsparumo apibr\u0117\u017eimas, kur\u012f pristat\u0117 daktaras Maiklas Ugaras (Michael Ugar), Dalhousie universiteto Atsparumo tyrim\u0173 centro direktorius, nurodo asmeninio augimo proces\u0105, o ne pageidavim\u0105 tapti ka\u017ekuo kitu, nei esame \u0161iandien. Toks atsparumo tipas yra labiau prieinamas visiems mokiniams, tod\u0117l galime pad\u0117ti jiems ugdyti savo stipri\u0105sias puses ir naudotis vertingais i\u0161tekliais veiksmingiau nei laukti ir tik\u0117tis, kad atsigaus. <\/p>\n\n<p>Taigi nuo \u0161iol nekalb\u0117kime apie tai, kad mokiniai atsigauna. Vietoj to girkime juos u\u017e geb\u0117jim\u0105 kasdien tobul\u0117ti, ie\u0161koti ir der\u0117tis d\u0117l intelektini\u0173, socialini\u0173 ar fizini\u0173 i\u0161tekli\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti spr\u0119sti problemas ir gyventi geriau. Juk b\u016btent tai ir yra atsparumas.  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dr Jolanta Burke, CPsychol, RCSI Man visada buvo sunku suvokti, kad atsparumas yra tik geb\u0117jimas atsitiesti. Ilgus de\u0161imtme\u010dius \u012f nelaimes \u017ei\u016br\u0117jome kaip \u012f vagis, kurie atima i\u0161 m\u016bs\u0173 sveikat\u0105 ir gerov\u0119. Kai alkoholik\u0173 ar narkoman\u0173 \u0161eimoje gim\u0119s vaikas \u012fveikia aplinkybes ir toliau gyvena prasming\u0105 gyvenim\u0105, mes d\u017eiaugiam\u0117s jo atsparumu. Pana\u0161iai, kai li\u016bdintis vaikas atsigauna po [&hellip;]<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":660,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-725","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=725"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/725\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":726,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/725\/revisions\/726"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/660"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}