Para\u0161\u0117 Dr. Jolanta Burke<\/p>\n\n
Kadaise viename jaukiame Airijos kaimelyje, kur kalvos buvo \u017ealios kaip smaragdai, o laikas tarsi sustoj\u0119s, gyveno \u017evali mergait\u0117, vardu Aoife. Nepaisant didel\u0117s negalios, kuri jai teko – gim\u0117 be koj\u0173, – Aoife kiekvien\u0105 dien\u0105 atsibusdavo pla\u010diai \u0161ypsodama, pasiruo\u0161usi \u012fveikti visk\u0105, kas pasitaikydavo jos kelyje. Jos juokas buvo tarsi muzika vis\u0173 ausims, o jos energija buvo tokia u\u017ekre\u010dianti, kad \u0161ild\u0117 vis\u0173 aplinkini\u0173 \u0161irdis. <\/p>\n\n
Aoife rado laim\u0119 ma\u017euose dalykuose aplink savo kaim\u0105, pavyzd\u017eiui, gird\u0117dama, kaip v\u0117jyje \u0161lama lapai, steb\u0117dama up\u0117s t\u0117km\u0119 ir jausdama \u0161ilt\u0105 saul\u0119 ant veido. Jai taip pat patiko steb\u0117ti, kaip ropoja vabalai (ji \u017einojo visus vabal\u0173 pavadinimus), ir klausytis pauk\u0161\u010di\u0173 giesmi\u0173. <\/p>\n\n
Ji visada buvo kupina d\u017eiaugsmo, bet kartkart\u0117mis j\u0105 aplankydavo ma\u017eytis li\u016bdesys. Nors visi aplinkui buvo tokie mieli, ji niekada nesijaut\u0117, kad i\u0161 ties\u0173 priklauso jiems. Ji visada jaut\u0117si kitokia. Visada buvo veiklos, prie kurios ji negal\u0117jo prisijungti, pavyzd\u017eiui, b\u0117gioti mi\u0161ke, va\u017ein\u0117ti dvira\u010diu ar \u0161okin\u0117ti ant batuto. Ji gal\u0117jo tik i\u0161 \u0161ono steb\u0117ti, kaip tuo m\u0117gaujasi jos broliai ir seserys bei kiti kaimo vaikai. <\/p>\n\n
Vien\u0105 lieting\u0105 Airijos ryt\u0105 Aoife jaukiai \u012fsitais\u0117 prie lango. Steb\u0117dama, kaip lietaus la\u0161ai slysta stiklu, ji gird\u0117jo kitame kambaryje sklindan\u010dius broli\u0173 ir seser\u0173 balsus. Ji i\u0161ties\u0117 rank\u0105 ir \u0117m\u0117 br\u0117\u017eti fig\u016br\u0173 ra\u0161tus r\u016bke ant lango. Staiga pasigird\u0119s beldimas privert\u0117 jos \u0161ird\u012f pa\u0161okti. Jos mama nuskub\u0117jo atsiliepti, o Aoife i\u0161ties\u0117 kakl\u0105, kad pamatyt\u0173, kas tai. Nepa\u017e\u012fstamasis prie dur\u0173 laik\u0117 sk\u0117t\u012f, kad apsisaugot\u0173 nuo lietaus. <\/p>\n\n
\u201eSveiki, – \u0161iltai nusi\u0161ypsojo vyras. \u201eA\u0161 esu Frankas i\u0161 \u201eVariety\u201c, labdaros organizacijos vaikams, ir turiu jums staigmen\u0105.\u201c <\/p>\n\n
Aoife akys i\u0161sipl\u0117t\u0117 i\u0161 susijaudinimo. Mamyt\u0117 jai pasakojo apie \u201e\u012evairov\u0119\u201c, bet ji nesitik\u0117jo, kad jie j\u0105 aplankys. <\/p>\n\n
„Staigmena man?” Aoife nekantriai paklaus\u0117. <\/p>\n\n
Frenkas linktel\u0117jo galva, pla\u010diai \u0161ypsodamasis. „Taip!” „Mes gird\u0117jome apie tave ir nor\u0117jome padaryti ka\u017ek\u0105 ypatingo. <\/p>\n\n
Aoife \u0161irdis suvirp\u0117jo. \u201eKas tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti? \u0160aunus \u017eaislas? Smagus nuotykis? A\u0161 \u017einau! Aoife pagalvojo: \u201eGalb\u016bt a\u0161 gausiu nauj\u0105 ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f. Ji visada nor\u0117jo raudono ve\u017eim\u0117lio. <\/p>\n\n
\u201eAr gausiu nauj\u0105 ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f?\u201c – \u201eRaudon\u0105 ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f, apie kur\u012f visada svajojau?\u201c – \u201eRaudon\u0105 ve\u017eim\u0117l\u012f, apie kur\u012f visada svajojau?\u201c Aoife sukluso, pa\u017evelg\u0117 \u012f mam\u0105 ir v\u0117l \u012f vyr\u0105 i\u0161 \u201eVariety\u201c.<\/p>\n\n
Jos mama, t\u0117tis ir broliai bei seserys atsakydami \u012f tai nusijuok\u0117.<\/p>\n\n
\u201eGalb\u016bt, – tar\u0117 Frenkas, dr\u0105siai jai mirktel\u0117damas, – taigi, ar teisingai gird\u0117jau, kad tau patinka raudona spalva?<\/p>\n\n
\u201eTaip, – pasid\u017eiaug\u0117 Aoife, – labiausiai m\u0117gstu purpurin\u0119 raudon\u0105 spalv\u0105\u201c.<\/p>\n\n
\u201eTavo noras – mano \u012fsakymas\u201c, – nusijuok\u0117 Frenkas ir \u017eaismingai pasilenk\u0117 prie Aoife.<\/p>\n\n
Aoife negal\u0117jo sulaikyti jaudulio: \u201eUra, ura!\u201c – d\u017eiaugsmingai su\u0161uko ji.<\/p>\n\n
B\u0117go dienos, o Aoife jaudulys vis did\u0117jo. Ji \u012fsivaizdavo visus savo nuotykius naujame purpurin\u0117s raudonos spalvos ve\u017eim\u0117lyje. <\/p>\n\n
Vien\u0105 dien\u0105 \u201eVariety\u201c komanda, kuriai puikiai sek\u0117si gaminti daiktus, gr\u012f\u017eo \u012f jos namus su savo \u012frankiais. Jie \u012fsireng\u0117 dirbtuves po pav\u0117sine jos sode ir prad\u0117jo dirbti. <\/p>\n\n
\u201eEi, Aoife, ar esi pasiruo\u0161usi savo ypatingai staigmenai?\u201c – \u0161ypsodamasis paklaus\u0117 vienas i\u0161 j\u0173.<\/p>\n\n
Aoife akys nu\u0161vito i\u0161 susijaudinimo ir ji entuziastingai linktel\u0117jo galva. \u201eTaip, negaliu sulaukti! Labai a\u010di\u016b, kad tai d\u0117l man\u0119s padar\u0117te.\u201c <\/p>\n\n
Vyrai prad\u0117jo dirbti. Jie i\u0161matavo jos sen\u0105j\u012f ve\u017eim\u0117l\u012f, paskui nauj\u0105j\u012f. Jie ka\u017ek\u0105 nupie\u0161\u0117 savo u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117se, paskui triuk\u0161mavo plaktukais, pj\u016bklais ir kitais \u012frankiais, kuri\u0173 ji niekada anks\u010diau nebuvo ma\u010diusi. J\u0173 gaminamas ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117lis buvo kitokios formos nei senasis, kur\u012f ji tur\u0117jo. <\/p>\n\n
Vis\u0105 dien\u0105 u\u017esukdavo visi kaimynai. Vienas j\u0173 atne\u0161\u0117 naminio \u0161eivamed\u017eio \u017eied\u0173 g\u0117rimo, kuriuo gal\u0117jo pasivai\u0161inti visi darbuotojai. Kitas at\u0117jo su pietumis. Dar kiti atne\u0161\u0117 keist\u0173 dovan\u0173. <\/p>\n\n
Maggie i\u0161 kaimyn\u0117s nam\u0173 padovanojo jai spalving\u0173 kaspin\u0173, kuriais ji papuo\u0161\u0117 savo nauj\u0105j\u012f ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f. Triona jai dav\u0117 lipduk\u0173 su \u012fvairiausiais vabal\u0117liais. Sinead jai padovanojo gra\u017eiausi\u0105 varpel\u012f su baltu margu\u010diu viduryje. Aoife buvo d\u0117kinga u\u017e j\u0173 r\u016bpestingum\u0105, bet galvojo, kur visus juos priklijuos. Negi jos ne\u017eino, kad ve\u017eim\u0117liui nereikia kaspin\u0117li\u0173, lipduk\u0173 ir varpelio? <\/p>\n\n
\u201eNesvarbu\u201c, – d\u017eiaugsmingai pagalvojo Aoife, steb\u0117dama, kaip Variety vyrai dirba.<\/p>\n\n
\u201eAtsargiai su tuo pj\u016bklu, Frenkai\u201c, – i\u0161girdo Aoife, kaip vienas i\u0161 j\u0173 pasak\u0117 kitam.<\/p>\n\n
\u201eNesijaudink, a\u0161 susitvarkysiu\u201c, – u\u017etikrintai atsak\u0117 Frenkas.<\/p>\n\n
Ta\u010diau kai viskas klost\u0117si gerai, kaim\u0105 netik\u0117tai u\u017eklupo didel\u0117 audra. Lijo lietus, ir atrod\u0117, kad viskas, \u012fskaitant ir sunk\u0173 j\u0173 darb\u0105, bus nuplauta. <\/p>\n\n
\u201eO ne, audra!\u201c – pani\u0161kai su\u0161uko vienas i\u0161 darbinink\u0173, kai Aoife mama st\u016bm\u0117 jos ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f \u012f namo vid\u0173.<\/p>\n\n
Prie jos dvira\u010dio dirb\u0119 vyrai steng\u0117si visk\u0105 apsaugoti, ta\u010diau netrukus sodo dirbtuv\u0117s buvo u\u017elietos ir visos ve\u017eim\u0117lio dalys atsid\u016br\u0117 po vandeniu.<\/p>\n\n
Aoife pajuto, kad jos \u0161irdis nusirito. Ji m\u0117go liet\u0173, kai nuo jo ant lango susidarydavo r\u016bkas ir ji gal\u0117jo pir\u0161tu pie\u0161ti fig\u016bras r\u016bke. Ta\u010diau \u0161iandien kiekvienas lietaus la\u0161as nuplaudavo jos svajones. Ji jaut\u0117si tokia li\u016bdna ir bevilti\u0161ka. <\/p>\n\n
\u201eK\u0105 dabar darysime?\u201c Aoife paklaus\u0117, o jos balsas virp\u0117jo i\u0161 nerimo. <\/p>\n\n
Ta\u010diau net ir tvyrant chaosui vis dar buvo vilties.<\/p>\n\n
\u201eNesijaudink, Aoife. Mes rasime b\u016bd\u0105.\u201c – ry\u017etingai tar\u0117 vienas i\u0161 Vario vyr\u0173.<\/p>\n\n
Jie nepasidav\u0117. Jie sunkiai dirbo vis\u0105 dien\u0105 ir vis\u0105 nakt\u012f, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173, k\u0105 gal\u0117jo. Visos tr\u016bkstamos dalys netrukus buvo pakeistos gabalais, kuriuos kaimynai i\u0161 kaimelio i\u0161kas\u0117 savo pa\u0161i\u016br\u0117se. Netrukus ve\u017eim\u0117lis buvo paruo\u0161tas. <\/p>\n\n
\u201eOho!\u201c Aoife su\u0161uko, pajutusi laim\u0117s antpl\u016bd\u012f. Ji buvo apsigaubusi raudona antklode, ne tokio purpurinio raudono atspalvio, koks jai patiko, bet tai nebuvo svarbu. Juk ji \u017einojo, kad po ja yra jos naujasis ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117lis, ir, tik\u0117kim\u0117s, jie padar\u0117 j\u012f purpurin\u0117s raudonos spalvos, kaip ji pra\u0161\u0117. <\/p>\n\n
Pagaliau at\u0117jo atskleidimo akimirka. Vario vyrui pak\u0117lus antklod\u0119, Aoife i\u0161vydo keist\u0105 ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117l\u012f, kok\u012f tik buvo ma\u010diusi. \u201ePalaukite\u201c, – sumi\u0161usi i\u0161tar\u0117 ji. \u201eTai ne raudonas ne\u012fgaliojo ve\u017eim\u0117lis – tai raudonas triratis\u201c, – i\u0161 d\u017eiaugsmo su\u0161uko Aoife. <\/p>\n\n
Jos akys i\u0161 nuostabos i\u0161sipl\u0117t\u0117, kai vyras paai\u0161kino, kad \u201eVariety\u201c labdaros organizacija perdirba ne\u012fgaliems vaikams skirtus dvira\u010dius. Jie pagamino jai skirt\u0105 dvirat\u012f, kuris jai puikiai tikt\u0173, nepaisant to, kad jai tr\u016bksta koj\u0173. \u0160i unikali dovana, pritaikyta jos poreikiams, pripild\u0117 jos \u0161ird\u012f netik\u0117jimo ir d\u017eiaugsmo. <\/p>\n\n
Naujasis Aoife triratukas stov\u0117jo auk\u0161tai ir i\u0161did\u017eiai, spind\u0117damas saul\u0117s \u0161viesoje tarsi brangus rubinas. Apimta emocij\u0173, Aoife nustebusi \u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u012f. Ta\u010diau ji mat\u0117 ne tik jo purpurinio raudonumo metalin\u012f r\u0117m\u0105 ar Maggie jai padovanotus kaspin\u0117lius, Trionos gautus vabzd\u017ei\u0173 lipdukus ar Sineados padovanot\u0105 margaspalv\u012f varpel\u012f. Vietoj to ji pamat\u0117 laisv\u0117s ir begalini\u0173 galimybi\u0173 simbol\u012f purpuriniame d\u017eiaugsmo ry\u0161ul\u0117lyje. <\/p>\n\n
Aoife \u0161irdis i\u0161sip\u016bt\u0117 i\u0161 d\u0117kingumo ir jaudulio. Galimyb\u0117 va\u017eiuoti kartu su savo draugais ir \u0161eima j\u0105 u\u017epl\u016bdo nepaprastu d\u017eiaugsmu. <\/p>\n\n
\u201eNagi, Aoife, pa\u017ei\u016br\u0117kime, kaip jis va\u017eiuoja!\u201c Frenkas i\u0161 \u201eVariety\u201c susijaudin\u0119s pasak\u0117. <\/p>\n\n
Dreban\u010diomis rankomis ir i\u0161 d\u017eiaugsmo ply\u0161tan\u010dia \u0161irdimi Aoife u\u017elipo ant naujojo dvira\u010dio. Jai minant pedalus, broliai ir seserys bei kaimynai j\u0105 dr\u0105sino, o j\u0173 balsai aid\u0117jo po vis\u0105 kaim\u0105. <\/p>\n\n
\u201ePa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f mane, a\u0161 joju!\u201c Aoife su\u0161uko, jos \u0161ypsena nu\u0161viet\u0117 vis\u0105 gatv\u0119. <\/p>\n\n
Visi, vieningai palaikydami, nusteb\u0119 steb\u0117jo, kaip Aoife pralekia pro juos. Kaimas skamb\u0117jo nuo juoko ir \u0161\u016bksni\u0173, kai ji lenktyniavo, jausdamasi tarsi skrist\u0173. <\/p>\n\n
Netrukus jos broliai ir seserys prisijung\u0117 prie jos dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117se.<\/p>\n\n
T\u0105 stebukling\u0105 akimirk\u0105 visi pajuto nuostab\u0105 – tai primin\u0117, koki\u0173 nuostabi\u0173 dalyk\u0173 \u017emon\u0117s gali nuveikti dirbdami kartu. Kai Aoife myn\u0117 pedalus, jos plaukai \u0161okin\u0117jo ore, o juokas sklido v\u0117jyje. Ji buvo kupina pagarbos. Jausmas, kuris sujung\u0117 \u012fvairias emocijas. Viena vertus, ji jaut\u0117 baim\u0119 d\u0117l savo trira\u010dio grei\u010dio. Kartu ji jaut\u0117si tarsi sklend\u017eianti ore ir i\u0161 kitos perspektyvos matanti gamtos gro\u017e\u012f, kur\u012f taip myl\u0117jo. Susitelkusi \u012f trira\u010dio vairavimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 lavinim\u0105, ji jaut\u0117 didel\u012f d\u0117kingum\u0105 savo \u0161eimai, draugams ir \u017emon\u0117ms i\u0161 labdaros organizacijos \u201eVariety\u201c, kurie padar\u0117 \u0161i\u0105 dien\u0105 laimingiausia jos gyvenime. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Para\u0161\u0117 Dr. Jolanta Burke Kadaise viename jaukiame Airijos kaimelyje, kur kalvos buvo \u017ealios kaip smaragdai, o laikas tarsi sustoj\u0119s, gyveno \u017evali mergait\u0117, vardu Aoife. Nepaisant didel\u0117s negalios, kuri jai teko – gim\u0117 be koj\u0173, – Aoife kiekvien\u0105 dien\u0105 atsibusdavo pla\u010diai \u0161ypsodama, pasiruo\u0161usi \u012fveikti visk\u0105, kas pasitaikydavo jos kelyje. Jos juokas buvo tarsi muzika vis\u0173 ausims, […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-1569","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/1569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=1569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}