Para\u0161\u0117 Dr. Jolanta Burke<\/p>\n\n
\u010carlis ir D\u017eekas try\u0161ko d\u017eiaugsmu, kai d\u016bm\u0117 pasi\u0161okin\u0117dami takeliu \u012f mo\u010diut\u0117s namus. \u0160viet\u0117 saul\u0117, \u010diulb\u0117jo pauk\u0161\u010diai, ir tai buvo puiki diena nuotykiams. <\/p>\n\n
Senel\u0117s namas buvo jaukus namelis su sodu, kuris, atrod\u0117, t\u0119s\u0117si iki begalyb\u0117s. Jame buvo pilna \u012fvairiausi\u0173 stebukl\u0173, bet pats brangiausias i\u0161 j\u0173 buvo mo\u010diut\u0117s porcelianinis puodelis. Jis u\u017e\u0117m\u0117 garbing\u0105 viet\u0105 mo\u010diut\u0117s ypating\u0173 daikt\u0173 spintel\u0117je ir blizg\u0117jo saul\u0117s \u0161viesoje. Senel\u0117 visada liepdavo berniukams b\u016bti atsargiems prie jo. <\/p>\n\n
Ta\u010diau \u0161i\u0105 dien\u0105 \u012fvyko nelaim\u0117. Sm\u016bgis, trenksmas, du\u017eenos – oi! \u010carlis ir D\u017eekas, \u017eaisdami estafet\u0119, nety\u010dia u\u017ekliud\u0117 lentyn\u0105 ir porcelianin\u012f puodel\u012f nublo\u0161k\u0117 ant \u017eem\u0117s. Berniukai sustingo i\u0161 siaubo, steb\u0117dami, kaip jis sudu\u017eo \u012f t\u016bkstan\u010dius gabal\u0117li\u0173. <\/p>\n\n
\u010carlio \u0161irdis nusirito \u012f kulnus \u017ei\u016brint \u012f sudu\u017eus\u012f ind\u0105. „O ne, mes j\u012f sugadinome!” – su\u0161uko jis nusivylimo kupinu balsu. „Senel\u0117 bus labai nelaiminga. Kokie mes nev\u0117k\u0161los!” <\/p>\n\n
Ta\u010diau D\u017eekas i\u0161liko steb\u0117tinai ramus. „Viskas gerai, \u010carli, – tar\u0117 jis, – jis buvo pagamintas i\u0161 trapaus porceliano ir lengvai sudu\u017eo pagautas oro g\u016bsio.” D\u017eeko atrod\u0117 ry\u017etingai: „Mes galime j\u012f sutaisyti”. <\/p>\n\n
\u010carlis li\u016bdnai \u0161yptel\u0117jo. „Sutaisyti? Kaip? Jis sudau\u017eytas \u012f gabal\u0117lius. Jis niekada nebebus toks pat.” <\/p>\n\n
Ta\u010diau D\u017eekas nebuvo i\u0161 t\u0173, kurie lengvai pasiduoda. „Galime j\u012f v\u0117l suklijuoti”, – pasi\u016bl\u0117 jis, o jo balsas buvo kupinas vilties. „Jei padarysime tai teisingai, puodelis tvers am\u017einai. Tai tik laikina nes\u0117km\u0117.” <\/p>\n\n
\u010carlis nenoromis sutiko pabandyti. Atsargiai imdami po gabal\u0117l\u012f, jie r\u016bpestingai sud\u0117liojo \u0161ukes . Puodelis nebebuvo tobulas, bet v\u0117l buvo pana\u0161us \u012f ankstesn\u012f. <\/p>\n\n
Dienoms virstant savait\u0117mis, \u010carlis negal\u0117jo atsikratyti abejoni\u0173. Jis nerimavo, kad puodelis bet kuri\u0105 akimirk\u0105 gali subyr\u0117ti ir visk\u0105 sugadinti. Ta\u010diau D\u017eekas i\u0161liko pasitikintis, primindamas \u010carliui, kad kartais viskam reikia tik \u0161iek tiek laiko ir kantryb\u0117s. <\/p>\n\n
Po pergalingos sporto dienos mokykloje \u010carlis ir D\u017eekas negal\u0117jo sulaukti, kada gal\u0117s pasidalyti savo pergal\u0117mis su mo\u010diute. I\u0161did\u017eiai i\u0161p\u016bt\u0119 kr\u016btines ir su \u0161ypsodamiesi nuo ausies iki ausies jie \u017eygiavo pas mo\u010diut\u0119, ne\u0161dami rankose blizgan\u010dius apdovanojimus. <\/p>\n\n
Senel\u0117 pasitiko juos i\u0161sk\u0117stomis rankomis, kai jie i\u0161did\u017eiai rod\u0117 savo sunkiai u\u017edirbtus prizus. \u0160iltai \u0161ypsodamasi ji atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117jo kiekvien\u0105 taur\u0119. <\/p>\n\n
„J\u016bs, berniukai, puikiai padirb\u0117jote”, – pagyr\u0117 mo\u010diut\u0117, jos balse buvo gird\u0117ti susi\u017eav\u0117jimas, nes ji \u017einojo, su kokiu atsidavimu ir pastangomis jie ruo\u0161\u0117si var\u017eyboms.<\/p>\n\n
Tada mo\u010diut\u0117s akys gudriai su\u017eib\u0117jo ir ji parei\u0161k\u0117: „\u0160v\u0119skime!” \u0160ypsodamasi ji pakviet\u0117 \u010carl\u012f ir D\u017eek\u0105 prie stalo, kur buvo paruo\u0161usi puiki\u0105 staigmen\u0105. J\u0173 lauk\u0117 garuojantis kar\u0161tas \u0161okoladas, patiektas tame pa\u010diame inde, kur\u012f jie kruop\u0161\u010diai sulipd\u0117. <\/p>\n\n
\u010carlio \u0161irdis apmir\u0117 ir jis nervingai \u017evelg\u0117 \u012f puodel\u012f. Kas b\u016bt\u0173, jei puodelis staiga subyr\u0117t\u0173? Kas, jei \u0161okoladas i\u0161silies ant baltos mo\u010diut\u0117s stalties\u0117s? <\/p>\n\n
Nepaisant abejoni\u0173, \u010carlis negal\u0117jo atsispirti raminan\u010diam kar\u0161to \u0161okolado aromatui. Nerimas jo neapleido net ir gurk\u0161nojant \u0161okolad\u0105. <\/p>\n\n
Ta\u010diau D\u017eekas tiesiog nusi\u0161ypsojo ir ner\u016bpestingai gurk\u0161tel\u0117jo i\u0161 puodelio. \u010carlis netik\u0117damas steb\u0117jo, kaip puodelis tvirtai laikosi, nepraleisdamas n\u0117 la\u0161o. <\/p>\n\n
Ir tada, \u010carlio siaubui, \u0161okoladas \u0117m\u0117 tek\u0117ti. Jis pajuto, kaip i\u0161 g\u0117dos dega skruostai. <\/p>\n\n
Jis bijojo, kad mo\u010diut\u0117 juos i\u0161bars. Ta\u010diau jos reakcija j\u012f nustebino, nes ji prapliupo smagiu juoku. Nusi\u0161luostydama juoko a\u0161aras, ji i\u0161ties\u0117 rank\u0105 ir meiliai paglost\u0117 berniukams galvas. <\/p>\n\n
Senel\u0117 puikiai \u017einojo, kad \u010carlis ir D\u017eekas sudau\u017e\u0117 jos ypating\u0105j\u012f porcelianin\u012f puodel\u012f ir band\u0117 j\u012f sutaisyti. Ta\u010diau ji \u017eaid\u0117 kartu su jais, erzindama juos ir patiekdama kar\u0161t\u0105 \u0161okolad\u0105 nes\u0117kmingai suklijuotame puodelyje. <\/p>\n\n
„O, kvailiai berniukai”, – meiliai nusijuok\u0117 mo\u010diut\u0117. „Tai tik daiktas. Svarbu, kad steng\u0117t\u0117s i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173.” T\u0105 akimirk\u0105 \u010carlis suprato, kad mo\u010diut\u0117s meil\u0117 ir juokas rei\u0161kia kur kas daugiau nei bet koks sudu\u017e\u0119s indas. <\/p>\n\n
\u010carlis pajuto, kaip nuo kr\u016btin\u0117s nusirito sunkumas ir jis prapliupo juoktis kartu su mo\u010diute. Juk neb\u016bt\u0173 pasaulio pabaiga, jei ne visada viskas klostyt\u0173si pagal plan\u0105. Kartais d\u0117l klaid\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173 gyvenimas tampa dar gra\u017eesnis. <\/p>\n\n
M\u0117gaudamasis kar\u0161tu \u0161okoladu \u010carlis \u017einojo, kad nesvarbu, kas nutikt\u0173, D\u017eekas visada bus \u0161alia jo, gerai nusiteik\u0119s ir pasiruo\u0161\u0119s pasitikti bet kokius i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Para\u0161\u0117 Dr. Jolanta Burke \u010carlis ir D\u017eekas try\u0161ko d\u017eiaugsmu, kai d\u016bm\u0117 pasi\u0161okin\u0117dami takeliu \u012f mo\u010diut\u0117s namus. \u0160viet\u0117 saul\u0117, \u010diulb\u0117jo pauk\u0161\u010diai, ir tai buvo puiki diena nuotykiams. Senel\u0117s namas buvo jaukus namelis su sodu, kuris, atrod\u0117, t\u0119s\u0117si iki begalyb\u0117s. Jame buvo pilna \u012fvairiausi\u0173 stebukl\u0173, bet pats brangiausias i\u0161 j\u0173 buvo mo\u010diut\u0117s porcelianinis puodelis. Jis u\u017e\u0117m\u0117 garbing\u0105 […]<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-1617","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/1617","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1617"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=1617"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}