Julius buvo linksmas berniukas, kuris da\u017enai juokdavosi \u2013 ypa\u010d \u017eaisdamas futbol\u0105 ar pie\u0161damas kvailas karikat\u016bras su draugais. Dauguma dalyk\u0173 nuo jo tiesiog \u201enuslysdavo\u201c, kaip vanduo nuo \u017e\u0105sies.<\/p>\n\n\n\n
Bet ne \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n
Diena prasid\u0117jo uogien\u0117s d\u0117me ant mar\u0161kini\u0173. Tada jis pav\u0117lavo \u012f autobus\u0105 ir tur\u0117jo b\u0117gti \u012f mokykl\u0105. Klas\u0117je suprato, kad nam\u0173 darbai liko ant virtuv\u0117s stalo. Mokytoja pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f tuo \u017evilgsniu \u2013 ne piktu, bet nusivylusiu. Tiek u\u017eteko, kad skrandis nemaloniai susitraukt\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vis\u0105 ryt\u0105 smulk\u016bs dalykai kaup\u0117si vienas po kito. Klas\u0117je buvo triuk\u0161minga. Nul\u016b\u017eo pie\u0161tukas. Ka\u017ekas nusijuok\u0117, kai jis u\u017ekliuvo u\u017e kuprin\u0117s. Per pietus nerado vietos prie \u012fprasto stalo.<\/p>\n\n\n\n
Jis band\u0117 \u0161ypsotis. Band\u0117 sau sakyti, kad viskas gerai. Ta\u010diau viduje \u2013 nebuvo gerai.<\/p>\n\n\n\n
Kai suskambo skambutis grupiniam darbui, Juli\u0173 pasodino su Beti ir Maliku. Beti \u0161iandien buvo ne\u012fprastai plepi. Malikas be perstojo barbeno liniuote. Julius band\u0117 susitelkti \u012f gamtos moksl\u0173 projekt\u0105, bet negal\u0117jo susikaupti. Barbenimas, balsai, zvimbian\u010dios fluorescencin\u0117s lempos \u2013 viskas buvo tarsi per daug. Tarsi kar\u0161\u010dio banga galvoje, neleid\u017eianti galvoti.<\/p>\n\n\n\n
Jo rankos susigniau\u017e\u0117. Kv\u0117pavimas paspart\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Ir tada tai \u012fvyko.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Ar gali nustoti barben\u0119s?! \u2013 riktel\u0117jo jis Maliku, garsiai ir a\u0161triai.<\/p>\n\n\n\n
Visi atsisuko. Beti nustebusi sustingo. Malikas kr\u016bptel\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Julius nor\u0117jo atsipra\u0161yti, bet viduje viskas tarsi vir\u0117 \u2013 galva raudona lyg \u012fkaitusi. Kr\u016btin\u0119 spaud\u0117, gerkl\u0117je \u012fstrigo gumulas, kurio ne\u012fmanoma buvo nuryti. Oras atrod\u0117 per tir\u0161tas, per garsus.<\/p>\n\n\n\n
Jis pa\u0161oko, parvert\u0117 k\u0117d\u0119 ir i\u0161b\u0117go i\u0161 klas\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Koridoriuje atsis\u0117do prie sienos, u\u017esitrauk\u0117 gobtuv\u0105 ir sunkiai kv\u0117pavo, bandydamas susidoroti su gumulu gerkl\u0117je. Jis ne\u017einojo, ko daugiau \u2013 pyk\u010dio ar g\u0117dos. Rankos dreb\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 pasirod\u0117 mokyklos psicholog\u0117 madam Lekler. Ji atsis\u0117do \u0161alia \u2013 ne per arti \u2013 ir kur\u012f laik\u0105 nieko nesak\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Galiausiai paklaus\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Ar nori papasakoti, kas \u0161iandien tavo stiklin\u0117je?<\/p>\n\n\n\n
Julius sutriko.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kokioje stiklin\u0117je?<\/p>\n\n\n\n
Ji i\u0161 ki\u0161en\u0117s i\u0161trauk\u0117 nedidel\u0119 laminuot\u0105 kortel\u0119. Joje buvo nupie\u0161ta beveik pilna vandens stiklin\u0117. Kiekvienas la\u0161as tur\u0117jo \u017eod\u012f: nuovargis, spaudimas, triuk\u0161mas, v\u0117lavimas, atstumtumo jausmas, stresas.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kartais, \u2013 \u0161velniai tar\u0117 ji, \u2013 kiekvienas ma\u017eas dienos \u012fvykis \u012fkapsi \u012f m\u016bs\u0173 stiklin\u0119. Mes ne visada tai pastebime. Bet kai stiklin\u0117 prisipildo per daug\u2026 ji i\u0161silieja.<\/p>\n\n\n\n
Julius \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f kortel\u0119.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Man atrodo, kad mano stiklin\u0117 \u0161iandien buvo per pilna, \u2013 su\u0161nab\u017ed\u0117jo jis. \u2013 Labai, labai pilna.<\/p>\n\n\n\n
Ji linktel\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Tai normalu. Taip nutinka visiems. Ta\u010diau galime i\u0161mokti pasteb\u0117ti, kada stiklin\u0117 pildosi. Ir tada rasti b\u016bd\u0173 j\u0105 i\u0161tu\u0161tinti \u2013 po truput\u012f, dar prie\u0161 jai i\u0161siliejant. Nori papasakoti, kas \u0161iandien la\u0161\u0117jo \u012f tavo stiklin\u0119?<\/p>\n\n\n\n
Julius kur\u012f laik\u0105 tyl\u0117jo, o tada \u0117m\u0117 vardyti visk\u0105: nuo uogien\u0117s d\u0117m\u0117s ant k\u0105 tik i\u0161skalbt\u0173 mar\u0161kini\u0173, praleisto autobuso ir pamir\u0161t\u0173 nam\u0173 darb\u0173 iki bendraklasi\u0173 \u0161ypsen\u0173, Maliko barbenimo ir Beti nesiliaujan\u010dio plep\u0117jimo. Akimirk\u0105 patyl\u0117jo ir prid\u016br\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Man atrod\u0117, kad n\u0117 vienas i\u0161 t\u0173 dalyk\u0173 nebuvo labai svarbus. Bet turb\u016bt jie susid\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Taip ir yra, \u2013 tar\u0117 ji. \u2013 Praleistas autobusas, nul\u016b\u017e\u0119s pie\u0161tukas, ka\u017ekieno juokas \u2013 kiekvienas \u012fkapsi po la\u0161\u0105. Net ma\u017ei dalykai svarb\u016bs, kai j\u0173 daug.<\/p>\n\n\n\n
Julius pa\u017evelg\u0117 \u012f savo batus.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 A\u0161 nenor\u0117jau r\u0117kti. Tikrai nenor\u0117jau.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u017dinau, \u2013 atsak\u0117 ji. \u2013 Tod\u0117l \u0161i metafora ir naudinga. Jei i\u0161moksi atpa\u017einti, kaip jau\u010diasi \u201epilna stiklin\u0117\u201c \u2013 \u012ftemptos rankos, greitas kv\u0117pavimas, jausmas, kad esi \u012fstrig\u0119s \u2013 gal\u0117si sureaguoti anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kaip?<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Giliai pakv\u0117puoti. Trumpam i\u0161eiti pasivaik\u0161\u010dioti. Papra\u0161yti pertrauk\u0117l\u0117s. U\u017esira\u0161yti. Arba tiesiog pasakyti: \u201eMan atrodo, kad \u0161iandien mano stiklin\u0117 piln\u0117ja.\u201c<\/p>\n\n\n\n
T\u0105 vakar\u0105 Julius nupie\u0161\u0117 stiklin\u0119 savo s\u0105siuvinyje. U\u017epild\u0117 j\u0105 lietaus la\u0161ais su \u017eod\u017eiais: v\u0117lavimas, purvini mar\u0161kiniai, pamir\u0161ti nam\u0173 darbai, triuk\u0161mas, per daug \u017emoni\u0173. \u0160alia para\u0161\u0117: Kai mano stiklin\u0117 pilna, galiu j\u0105 tu\u0161tinti pama\u017eu. Po vien\u0105 la\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kit\u0105 dien\u0105 jis atsine\u0161\u0117 pie\u0161in\u012f \u012f mokykl\u0105 ir parod\u0117 Malikui.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Atsipra\u0161au, kad \u0161aukiau, \u2013 pasak\u0117. \u2013 Mano stiklin\u0117 buvo pilna.<\/p>\n\n\n\n
Malikas \u0161yptel\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Nieko tokio. Mano stiklin\u0117 irgi kartais prisipildo.<\/p>\n\n\n\n
Jie pasikalb\u0117jo. Prisijung\u0117 Beti. Netrukus ir kiti klas\u0117s draugai nor\u0117jo kurti savo pie\u0161inius: vienas nupie\u0161\u0117 ugnikaln\u012f, kitas \u2013 vis labiau besipu\u010diant\u012f balion\u0105, dar kitas \u2013 galv\u0105, piln\u0105 zvimbian\u010di\u0173 musi\u0173, kai min\u010di\u0173 per daug.<\/p>\n\n\n\n
Mokytoja pasteb\u0117jo pie\u0161inius ir nusprend\u0117 kiekvien\u0105 savait\u0119 skirti laiko pasikalb\u0117ti apie stiklines, ugnikalnius ir balionus \u2013 kitaip tariant, apie jausmus \u2013 ir pasitikrinti, kaip jie jau\u010diasi. Madam Lekler pad\u0117jo vaikams sukurti korteles su j\u0173 asmeniniais \u017eenklais ir nusiraminimo b\u016bdais.<\/p>\n\n\n\n
Tai nei\u0161tryn\u0117 blog\u0173 dien\u0173. Ta\u010diau suteik\u0117 \u012frankius \u012fvardyti tai, kas vyksta viduje \u2013 ir erdv\u0117s su tuo ka\u017ek\u0105 daryti. O \u017einojimas apie vieni kit\u0173 \u017eenklus labai pad\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Nuo tada \u201eMarn\u0117\u201c pradin\u0117je mokykloje tapo \u012fprasta i\u0161girsti:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eMan atrodo, kad mano stiklin\u0117 piln\u0117ja.\u201c<\/p>\n\n\n\n
arba<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eMan reikia akimirkos, kad i\u0161leis\u010diau kelis la\u0161us.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Nes jie i\u0161moko, kad emocij\u0173 nereikia sl\u0117pti. Apie jas reikia kalb\u0117tis. Jas reikia suprasti. Ir kad net piln\u0105 stiklin\u0119 galima valdyti \u2013 atsargiai, po vien\u0105 la\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n
O kas \u0161iandien yra tavo stiklin\u0117je?<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Julius buvo linksmas berniukas, kuris da\u017enai juokdavosi \u2013 ypa\u010d \u017eaisdamas futbol\u0105 ar pie\u0161damas kvailas karikat\u016bras su draugais. Dauguma dalyk\u0173 nuo jo tiesiog \u201enuslysdavo\u201c, kaip vanduo nuo \u017e\u0105sies. Bet ne \u0161iandien. Diena prasid\u0117jo uogien\u0117s d\u0117me ant mar\u0161kini\u0173. Tada jis pav\u0117lavo \u012f autobus\u0105 ir tur\u0117jo b\u0117gti \u012f mokykl\u0105. Klas\u0117je suprato, kad nam\u0173 darbai liko ant virtuv\u0117s stalo. […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2655","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2655","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2655"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2655"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}