Klarai buvo vienuolika, ji tur\u0117jo a\u0161tr\u0173 \u017evilgsn\u012f, pastebint\u012f visk\u0105\u2026 arba beveik visk\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Jos akys buvo greitos, kakta pasiruo\u0161usi bet kada susiraukti, o d\u0117mesys \u2013 nuolat sutelktas. Ji mat\u0117 kiekvien\u0105 smulkmen\u0105: kreivai pakabint\u0105 paveiksl\u0105, i\u0161lindus\u012f si\u016bl\u0105 i\u0161 megztinio, netvarkingai suri\u0161tus batrai\u0161\u010dius, susiv\u0117lusius plaukus, pamir\u0161tus nam\u0173 darbus, nerangius judesius.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau labiausiai ji mat\u0117 tai, ko tr\u016bko. Tr\u016bkstam\u0105 saldain\u012f mai\u0161elyje. Nepasakyt\u0105 \u201elabas\u201c. Nei\u0161tart\u0105 \u201ea\u010di\u016b\u201c. Netolygiai padalint\u0105 torto gabal\u0105. Taisykles, galiojan\u010dias vieniems, bet ne kitiems. Klara tur\u0117jo a\u0161tri\u0105 atmint\u012f viskam, kas atrod\u0117 neteisinga. Tarsi jos smegenys laikyt\u0173 nematom\u0105 vis\u0173 neteisybi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Net tada, kai viskas atrod\u0117 gerai, viena smulkmena gal\u0117jo visk\u0105 sugadinti. Puiki i\u0161vyka \u2013 bet sumirk\u0119s sumu\u0161tinis. Smagus vakar\u0117lis \u2013 bet ka\u017ekas pamir\u0161o jos m\u0117gstamiausi\u0105 \u017eaidim\u0105. M\u0117gstama veikla \u2013 bet ka\u017ekas j\u0105 past\u016bm\u0117 ir neatsipra\u0161\u0117. Ta viena detal\u0117 \u012fstrigdavo jos galvoje ir sugadindavo vis\u0105 likus\u012f d\u017eiaugsm\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Klara nebuvo pikta. Anaiptol. Ji buvo maloni, mandagi, paslaugi. Ta\u010diau da\u017enai \u2013 suirzusi. Ir pavargusi nuo to suirzimo. Nes kai nuolat pastebi, kas negerai, pradedi jausti, kad visas pasaulis pilnas klaid\u0173 \u2013 ir kad tik tu vienas jas matai.<\/p>\n\n\n\n
Kartais ji net nesusim\u0105stydama sumurm\u0117davo: \u201eTai neteisinga\u201c, \u201eV\u0117l?\u201c ar \u201eKod\u0117l visada taip?\u201c \u2013 tarsi tyl\u016bs atod\u016bsiai. Jai nepatiko sk\u0173stis. Bet dar labiau jai nepatiko apsimetin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
T\u0117vai \u0161velniai sakydavo:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Gal\u0117tum pabandyti pasteb\u0117ti ir gerus dalykus.<\/p>\n\n\n\n
Klara sukry\u017eiuodavo rankas ir atsakydavo:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 A\u0161 tiesiog noriu, kad b\u016bt\u0173 teisinga.<\/p>\n\n\n\n
Ir galb\u016bt giliai \u0161irdyje ji man\u0117, kad yra vienintel\u0117, kuri i\u0161 ties\u0173 visk\u0105 pastebi. Visada. Visk\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Ji nenor\u0117jo, kad viskas b\u016bt\u0173 tobula. Tik\u2026 teisinga. Kad kiekvienas gaut\u0173 tai, ko nusipelno. Kad niekas neb\u016bt\u0173 pamir\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n
Ir gal, tik galb\u016bt, kad ka\u017ekas pasteb\u0117t\u0173 ir tai, k\u0105 ji daro gerai. Bet \u0161itos dalies ji niekada nepasak\u0117 garsiai.<\/p>\n\n\n\n
Vien\u0105 antradien\u012f klasei buvo pristatyta nauja veikla. Tai nebuvo nei u\u017eduo\u010di\u0173 lapas, nei matematikos pratimas, nei sezoninis darbelis. T\u0105 dien\u0105 \u012f klas\u0119 \u012f\u0117jo direktor\u0117 kartu su vie\u0161nia \u2013 sena moterimi, baltais plaukais, susuktais \u012f kuodel\u012f, apvaliais akiniais, slystan\u010diais ant nosies galiuko, ir \u017eiban\u010diomis akimis. Jos vardas buvo \u017dana. Ji prisistat\u0117 kaip buvusi mokytoja ir papasakojo apie keist\u0105 projekt\u0105, vadinam\u0105 D\u0117kingumo akiniais.<\/p>\n\n\n\n
\u017dana pad\u0117jo ant stalo didel\u012f rud\u0105, dry\u017euot\u0105 lagamin\u0105 \u2013 tok\u012f, kokius matome senuose filmuose. Atidariusi j\u012f, ji sulauk\u0117 vaik\u0173 smalsumo ir nuostabos. Viduje buvo apie dvide\u0161imt por\u0173 akini\u0173. Keist\u0173 akini\u0173. N\u0117 vieni nebuvo pana\u0161\u016bs \u012f kitus. Vieni \u2013 dideli, storais r\u0117mais, kiti \u2013 ploni. Vieni raudoni, kiti m\u0117lyni ar ry\u0161kiai geltoni. Kai kurie su tonuotais stiklais, kiti \u2013 visai be stikl\u0173. Vieni \u017evaig\u017ed\u0117s formos, kiti primin\u0117 a\u0161tuoniasde\u0161imt\u0173j\u0173 saul\u0117s akinius. Vaikai juok\u0117si, \u0161nab\u017ed\u0117josi, rod\u0117 pir\u0161tais.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u0160ie akiniai, \u2013 paai\u0161kino \u017dana, \u0161velniai u\u017edarydama lagamin\u0105, \u2013 skirti ne geriau matyti i\u0161 toli ar arti. Jie skirti matyti kitaip. Pasteb\u0117ti tai, k\u0105 kartais pamir\u0161tame pamatyti. Tai, kas yra \u010dia pat, prie\u0161ais mus, bet ko mes nemokame myl\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Vaikai truput\u012f nusijuok\u0117. Kai kurie \u017evilgtel\u0117jo vieni \u012f kitus nepatikliai. Klara pavart\u0117 akis. Dar viena i\u0161 t\u0173 veikl\u0173, kurios nori \u201epakeisti m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f\u201c\u2026<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kiekvien\u0105 dien\u0105, \u2013 t\u0119s\u0117 \u017dana, \u2013 pasirinksite laik\u0105, kada penkioms minut\u0117ms u\u017esid\u0117site \u0161iuos akinius. J\u016bs\u0173 u\u017eduotis bus pasteb\u0117ti k\u0105 nors gero. Ne ypatingo. Tiesiog ma\u017e\u0105 g\u0117rio akimirk\u0105. Tai, kas priver\u010dia jus jaustis gerai arba atrodo gra\u017eu, teisinga ar gera. O tada tai u\u017era\u0161ysite ma\u017eame s\u0105siuvinyje.<\/p>\n\n\n\n
Ji i\u0161trauk\u0117 kr\u016bvel\u0119 spirale \u012fri\u0161t\u0173 s\u0105siuvini\u0173 \u2013 visi skirtingi. Vieni su g\u0117l\u0117mis ant vir\u0161elio, kiti su geometriniais ra\u0161tais, dar kiti \u2013 tarsi i\u0161 skiau\u010di\u0173. Ji juos i\u0161dalijo atsitiktinai, tarsi \u017eaisdama. Klarai atiteko vidurnak\u010dio m\u0117lynumo s\u0105siuvinis su sidabriniu apvadu.<\/p>\n\n\n\n
At\u0117jus laikui rinktis akinius, Klara dvejojo. Ji visai nenor\u0117jo dalyvauti. Bet jaut\u0117, kad yra stebima, ir nenor\u0117jo kelti triuk\u0161mo. Tad i\u0161ties\u0117 rank\u0105 ir pa\u0117m\u0117 violetinius akinius su \u0161iek tiek tonuotais stiklais. U\u017esid\u0117jusi juos, ji pajuto lengv\u0105 svaigul\u012f. Pasaulis nepasikeit\u0117. Bet viskas atrod\u0117 truput\u012f\u2026 \u0161velniau. Tarsi kas b\u016bt\u0173 \u0161iek tiek prigesin\u0119s per ry\u0161ki\u0105 \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Pirm\u0105 dien\u0105 Klara u\u017esid\u0117jo akinius tik ant nosies galiuko, mintyse \u0161yptel\u0117dama. Jai nepatiko dalykai, kuriuos \u201ereikia daryti savo labui\u201c. Ji apsidair\u0117, tarsi laukdama aprei\u0161kimo. Bet nieko ne\u012fvyko. Viskas buvo kaip visada. Paulius triuk\u0161mavo, barbendamas kojomis \u012f k\u0117d\u0119. Sara be perstojo \u0161neku\u010diavosi su kaimyne nekeldama rankos. Liuisas kramt\u0117 gum\u0105 atvira burna \u2013 tai Klar\u0105 visada erzino. Nieko naujo. Ji pajuto, kaip dirginimas kyla skruostais. Ji jau ruo\u0161\u0117si nusiimti akinius ir visam laikui u\u017eversti s\u0105siuvin\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Bet pasukusi galv\u0105, ji pasteb\u0117jo An\u0119. Ji tyliai padav\u0117 trintuk\u0105 klasiokui. Be \u017eod\u017ei\u0173. Be d\u0117mesio siekimo. Tiesiog ma\u017eas, nat\u016bralus, beveik nepastebimas gestas.<\/p>\n\n\n\n
Klara srauk\u0117 kakt\u0105. Tai nebuvo daug. Bet tai buvo\u2026 miela.<\/p>\n\n\n\n
Ji suabejojo. Tada, beveik nenoromis, i\u0161sitrauk\u0117 s\u0105siuvin\u012f ir kiek skubotu ra\u0161tu para\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n
An\u0117 paskolino trintuk\u0105, nelaukdama pad\u0117kos.<\/p>\n\n\n\n
Ji greitai u\u017edar\u0117 s\u0105siuvin\u012f, lyg b\u016bt\u0173 u\u017era\u0161iusi paslapt\u012f. Ji pati nesuprato, kod\u0117l tai u\u017era\u0161\u0117. Tai nebuvo \u017eygdarbis. Nieko ypatingo. Bet tai buvo tiesa. Ji tai pamat\u0117. Ir ka\u017ekod\u0117l tai \u0161iek tiek pasaldino jos dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kit\u0105 dien\u0105 ji pamir\u0161o akinius, bet ne s\u0105siuvin\u012f. Per pertrauk\u0105 ji vaik\u0161tin\u0117jo kieme, rankas susiki\u0161usi \u012f ki\u0161enes, \u017evilgsniu klaid\u017eiodama. Ji nesijaut\u0117 nusiteikusi k\u0105 nors ra\u0161yti. Man\u0117, kad be akini\u0173 visa tai netenka prasm\u0117s. Ir tada, eidama pro aik\u0161tel\u0119, ji pamat\u0117 mokytoj\u0105 Karim\u0105 i\u0161 gretimos klas\u0117s. Jis sustojo, pasilenk\u0117 ir pak\u0117l\u0117 ant \u017eem\u0117s numest\u0105 tu\u0161\u010di\u0105 skardin\u0119. Jis nesusirauk\u0117. Neatsiduso. Neie\u0161kojo kaltininko. Tiesiog \u012fmet\u0117 j\u0105 \u012f \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017e\u0119 ir nu\u0117jo toliau, tarsi nieko neb\u016bt\u0173 nutik\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Klara sustingo. Ji steb\u0117jo t\u0105 paprast\u0105 judes\u012f, jo ramyb\u0119. Jokio priekai\u0161to. Jokio pamokslo. Tiesiog suaug\u0119s \u017emogus, darantis tai, kas teisinga, be d\u0117mesio sau. Ji pajuto kr\u016btin\u0117je keist\u0105 jausm\u0105 \u2013 nuostab\u0105, sumi\u0161usi\u0105 su pagarba.<\/p>\n\n\n\n
Ji i\u0161sitrauk\u0117 s\u0105siuvin\u012f ir \u0161\u012fkart ra\u0161\u0117 l\u0117\u010diau:<\/p>\n\n\n\n
Ponas Karimas pak\u0117l\u0117 skardin\u0119 nieko nebara.<\/p>\n\n\n\n
Ir dar kelias akimirkas stov\u0117jo su pakeltu ra\u0161ikliu, lyg nor\u0117dama \u012fsiminti vaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Ketvirtadien\u012f ji v\u0117l u\u017esid\u0117jo akinius ir pirm\u0105 kart\u0105 nukreip\u0117 juos \u012f save. Ji pie\u0161\u0117 rudeni\u0161k\u0105 peiza\u017e\u0105 pristatymui. Paprastai ji skub\u0117davo, siekdama tobulyb\u0117s ir nebesim\u0117gaudama procesu. Ta\u010diau t\u0105 dien\u0105 jai patiko mai\u0161omos spalvos, netik\u0117tai gauta ruda atrod\u0117 gra\u017ei, o med\u017eiai atrod\u0117 tarsi \u0161okantys. Ji pajuto, kaip atsipalaiduoja k\u016bnas, nurimsta kriti\u0161kas protas. Tai nebuvo tobula, bet buvo malonu. Ji para\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n
Man patiko spalvinti nesiekiant tobulumo. Buvo gra\u017eu ir a\u0161 jau\u010diausi gerai.<\/p>\n\n\n\n
Pama\u017eu Klara t\u0119s\u0117. Akiniai tapo tylia jos ritualo dalimi, akimirka sau. Ji ne visada juos d\u0117v\u0117jo tuo pa\u010diu metu ar d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties. Kartais pamir\u0161davo, bet s\u0105siuvinis visada b\u016bdavo \u0161alia \u2013 pasiruo\u0161\u0119s priimti tai, k\u0105 ji pasteb\u0117davo. I\u0161girst\u0105 kompliment\u0105. Rank\u0105 ant peties po kritimo. Juoking\u0105 \u017eod\u012f, kuris nuima \u012ftamp\u0105. Be pra\u0161ymo palaikytas duris. \u201eA\u010di\u016b\u201c, i\u0161tart\u0105 nelaukiant nieko mainais. Ji ra\u0161\u0117. Kartais nenoriai, kartais mintyse burb\u0117dama. Bet ji fiksavo.<\/p>\n\n\n\n
Ir dar kai k\u0105 naujo \u2013 ji \u0117m\u0117 pasteb\u0117ti, kas gera jai pa\u010diai. Tobulai prinokusio vaisiaus skon\u012f. Knyg\u0105, privertusi\u0105 j\u0105 juoktis. Akimirk\u0105, kai ji i\u0161dr\u012fso pasakyti savo nuomon\u0119 ir niekas nesijuok\u0117. Ji mok\u0117si atpa\u017einti ma\u017eus, nematomus kasdienyb\u0117s d\u017eiaugsmus.<\/p>\n\n\n\n
Vien\u0105 dien\u0105, jau besibaigiant pamokoms, ji pamat\u0117 klasiok\u0119, s\u0117din\u010di\u0105 ant bibliotekos grind\u0173 ir skaitan\u010di\u0105 knyg\u0105. Ji jau nor\u0117jo pasakyti: \u201e\u010cia negalima s\u0117d\u0117ti.\u201c Tai buvo automatin\u0117 reakcija \u2013 taisykl\u0117, kuri\u0105 reikia \u012fgyvendinti. Bet ji sustojo. Mergait\u0117 s\u0117d\u0117jo sukry\u017eiavusi kojas, akys panirusios \u012f knyg\u0105, veidas ramus, visi\u0161kai kitame pasaulyje. Ji netrukd\u0117. Nelau\u017e\u0117 tvarkos. Tiesiog skait\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Klara kur\u012f laik\u0105 stov\u0117jo tyl\u0117dama. Ir vietoj to, kad taisyt\u0173, ji steb\u0117jo. Atsis\u0117do kiek toliau, i\u0161sitrauk\u0117 s\u0105siuvin\u012f ir para\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n
Skaityti ramyb\u0117je. Tiesiog skaityti. Man patiko netrukdyti.<\/p>\n\n\n\n
Savait\u0117s b\u0117go. \u017dana gr\u012f\u017eo paklausti, ar kas nors nor\u0117t\u0173 pasidalinti \u012fra\u0161u i\u0161 savo s\u0105siuvinio. Klara rankos nek\u0117l\u0117. Bet ji atsivert\u0117 puslap\u012f, prie kurio buvo priklijavusi etiket\u0119:<\/p>\n\n\n\n
Tai, ko anks\u010diau nema\u010diau.<\/p>\n\n\n\n
Ten buvo u\u017era\u0161yta:<\/p>\n\n\n\n
\u2022 Draugo ranka ant kito peties.<\/p>\n\n\n\n
\u2022 Lietaus garsas ant stogo \u010derpi\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2022 Malonus \u017eodis i\u0161 valgyklos darbuotojos.<\/p>\n\n\n\n
\u2022 Bibliotekinink\u0117s veidas, kai ji kalba apie mylim\u0105 knyg\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u2022 Be pra\u0161ymo pasidalintas u\u017ekandis.<\/p>\n\n\n\n
Ir vien\u0105 dien\u0105 ji tiesiog para\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n
Pagavau save besi\u0161ypsan\u010di\u0105 be jokios prie\u017easties.<\/p>\n\n\n\n
Klara visai nepasikeit\u0117. Ji vis dar mato nesuri\u0161tus batrai\u0161\u010dius, netikslius \u017eod\u017eius, pamir\u0161tus dalykus. Bet dabar ji mato ir visa kita. Ir da\u017enai to \u201ekita\u201c pakanka, kad diena b\u016bt\u0173 gera.<\/p>\n\n\n\n
Ji laiko akinius savo kuprin\u0117je. Kartais juos pamir\u0161ta. Bet niekada ilgam. Nes suprato, kad d\u0117kingumas \u2013 tai ne nuolatinis \u201ea\u010di\u016b\u201c kartojimas. Tai geb\u0117jimas pasteb\u0117ti tai, kas gera, net kai to nesitiki.<\/p>\n\n\n\n
Nuo tada Klara nebeie\u0161ko vien to, ko tr\u016bksta. Ji moka pamatyti tai, kas yra \u2013 net jei tai ma\u017ea, tylu ar nepastebima. Tokie dalykai, susid\u0117j\u0119 draug\u0117n, padaro dien\u0105 gra\u017eesn\u0119. Ir dabar, vietoj mai\u0161o pilno susierzinim\u0173, ji ne\u0161iojasi ki\u0161en\u0119 ma\u017e\u0173 lobi\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ir tai pakei\u010dia visk\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klarai buvo vienuolika, ji tur\u0117jo a\u0161tr\u0173 \u017evilgsn\u012f, pastebint\u012f visk\u0105\u2026 arba beveik visk\u0105. Jos akys buvo greitos, kakta pasiruo\u0161usi bet kada susiraukti, o d\u0117mesys \u2013 nuolat sutelktas. Ji mat\u0117 kiekvien\u0105 smulkmen\u0105: kreivai pakabint\u0105 paveiksl\u0105, i\u0161lindus\u012f si\u016bl\u0105 i\u0161 megztinio, netvarkingai suri\u0161tus batrai\u0161\u010dius, susiv\u0117lusius plaukus, pamir\u0161tus nam\u0173 darbus, nerangius judesius. Ta\u010diau labiausiai ji mat\u0117 tai, ko tr\u016bko. Tr\u016bkstam\u0105 […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2656","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}