Per nakt\u012f prisnigo. Tai buvo ne tas sniegas, kuris tik lengvai pab\u0105la ant stog\u0173, bet toks, kuris storai u\u017ekloja laukus ir mink\u0161tomis, tobulomis gni\u016b\u017et\u0117mis limpa prie med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173. Toks sniegas, \u012f kur\u012f vaikai tiesiog privalo \u012fbristi, kol suaugusieji ruo\u0161iasi \u0161v. K\u016b\u010di\u0173 vakarienei.<\/p>\n\n\n\n
Kodis su ma\u017eosiomis ses\u0117mis jau buvo lauke \u2013 taip susisup\u0119 \u012f sluoksnius, kad jud\u0117jo lyg pingvinai. J\u0173 batai paliko gilias \u017eymes sode u\u017e mo\u010diut\u0117s namo, o balsai skamb\u0117jo tyliame kaime. Jie nubudo prie\u0161 pat pusry\u010dius ir sp\u0117jo pridaryti sniego angel\u0173 \u2013 nugaryt\u0117s \u0161lapios, kepur\u0117s pakrypusios, veidai raudoni nuo \u0161al\u010dio, akys \u2013 \u017eiban\u010dios i\u0161 d\u017eiaugsmo.<\/p>\n\n\n\n
Dabar jie lipd\u0117 sniego sen\u012f. Viena ses\u0117 rideno vidurin\u0119 dal\u012f, kita vis klausin\u0117jo, ar \u0161\u012f kart\u0105 galima naudoti tikras sagas, o ne akmenukus.<\/p>\n\n\n\n
Kodis u\u017ek\u0117l\u0117 galv\u0105 ant vir\u0161aus ir atsitrauk\u0117 pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f gimstant\u012f k\u016brin\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Jis nusijuok\u0117 \u2013 tikrai ne pats geriausias j\u0173 darbas. Ta\u010diau tada ka\u017ekas patrauk\u0117 jo d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Sodo pakra\u0161tyje, ten, kur takelis leidosi \u012f mi\u0161k\u0105, stov\u0117jo eil\u0117 plik\u0173 kr\u016bm\u0173, nus\u0117t\u0173 ma\u017eomis raudonomis uogomis. Spalva baltame fone atrod\u0117 beveik netikra. Lyg kas b\u016bt\u0173 jas nutap\u0119s smulkiu teptuku.<\/p>\n\n\n\n
Kodis n\u0117 nesusim\u0105stydamas patrauk\u0117 j\u0173 link. Ses\u0117s toliau gin\u010dijosi d\u0117l sag\u0173. Jo nebus tik minut\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Netoli senos pauk\u0161\u010di\u0173 lesyklos baig\u0117si sodo tvora. Lesykla kab\u0117jo kreivai ant \u0161akos. Ma\u017eas pauk\u0161telis \u2013 tas su ry\u0161kiai geltonu pilvuku, did\u017eioji zyl\u0117, kaip labai profesionaliai vadindavo mo\u010diut\u0117 \u2013 priskrido, pagrieb\u0117 s\u0117kl\u0105 ir akimirksniu nuskrido. Kitas nut\u016bp\u0117 kelioms sekund\u0117ms ir taip pat dingo.<\/p>\n\n\n\n
Kodis stov\u0117jo nejud\u0117damas, jausdamasis tarsi steb\u0117t\u0173 ka\u017ekok\u012f senovin\u012f gamtos ritual\u0105, kurio nenor\u0117jo sutrikdyti. Jo kv\u0117pavimas virto baltais gar\u0173 debes\u0117liais.<\/p>\n\n\n\n
Vieninteliai garsai buvo tylus sniego girg\u017edesys po batais ir smulk\u016bs pauk\u0161\u010di\u0173 sparn\u0173 plazdenimai. Ka\u017ekur tolumoje genys beld\u0117 \u012f med\u012f, lyg bandydamas k\u0105 nors pa\u017eadinti.<\/p>\n\n\n\n
Kodis apsidair\u0117 ir \u017eeng\u0117 kelis \u017eingsnius mi\u0161ko link \u2013 mi\u0161ko, kuris atrod\u0117 kaip kruop\u0161\u010diai saugoma paslaptis: visada buvo taip arti mo\u010diut\u0117s nam\u0173, bet niekas apie j\u012f nekalb\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Sniege mat\u0117si gyv\u016bn\u0173 p\u0117dsakai \u2013 gal lap\u0117s, gal stirnos. O gal \u0161uns? Jis negal\u0117jo tiksliai pasakyti. Prit\u016bp\u0117, kad ap\u017ei\u016br\u0117t\u0173 atid\u017eiau. P\u0117dsakai buvo lengvi. Ai\u0161k\u016bs. Kad ir kas tai buvo, jis \u0117jo \u010dia dar prie\u0161 sniegui sukiet\u0117jant.<\/p>\n\n\n\n
U\u017e nugaros namas vis dar buvo puikiai matomas, bet mi\u0161kas atrod\u0117 kaip kitas pasaulis. Per\u017eengus nematom\u0105 rib\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 med\u017ei\u0173, j\u012f u\u017eliejo tylos ir ramyb\u0117s lavina. \u010cia viskas jud\u0117jo l\u0117\u010diau. O gal visai nejud\u0117jo? Gal tiesiog buvo. Ir mi\u0161kui bei jo gyventojams to visi\u0161kai pakako.<\/p>\n\n\n\n
Kodis nulipo nuo tako ir pa\u0117jo truput\u012f giliau, nubraukdamas snieg\u0105 nuo \u017eem\u0173 pu\u0161\u0173 \u0161ak\u0173. Jis paliet\u0117 auk\u0161to ber\u017eo \u017eiev\u0119 \u2013 \u0161alt\u0105, besilupan\u010di\u0105 plonomis juostel\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n
Oras \u010dia kvep\u0117jo kitaip \u2013 pu\u0161\u0173 spygliais ir ka\u017ekuo a\u0161triu, ko jis negal\u0117jo \u012fvardyti. Jis giliai \u012fkv\u0117p\u0117 oro, tokio kitokio nei miesto smogas ir kvapai. \u0160altis kuteno nosies vid\u0173 ir gerkl\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Tarp med\u017ei\u0173 jis rado lyg\u0173 sniego plot\u0105 ir atsigul\u0117 \u2013 tik trumpam. Ne tam, kad daryt\u0173 angel\u0105. Tiesiog pagul\u0117ti. Pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vir\u0161 jo \u0161akos kry\u017eiavosi danguje \u2013 plonos linijos, \u0161velniai pilkos bly\u0161kiame dangaus fone.<\/p>\n\n\n\n
Jis l\u0117tai \u012fkv\u0117p\u0117. Ir i\u0161kv\u0117p\u0117. V\u0117l \u0161alta, bet jam tai patiko.<\/p>\n\n\n\n
Pirm\u0105 kart\u0105 per kelias dienas jis nejaut\u0117 poreikio k\u0105 nors tikrinti. Nei ekrano, nei \u017einut\u0117s i\u0161 klasioko, nei \u017eaidimo. Nebuvo ko braukti pir\u0161tu. Nebuvo joki\u0173 gars\u0173, i\u0161skyrus tuos, kuriuos dovanojo mi\u0161kas.<\/p>\n\n\n\n
Jis klaus\u0117si, kaip v\u0117jas juda tarp med\u017ei\u0173. Jis neskub\u0117jo. Jam niekur nereik\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Po kurio laiko Kodis atsis\u0117do. Ne tod\u0117l, kad b\u016bt\u0173 nuobodu, bet tod\u0117l, kad jaut\u0117si\u2026 pilnas. Ne per daug. Tiesiog pakankamai. Lyg ka\u017ekas jo viduje b\u016bt\u0173 sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f savo viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Gr\u012f\u017edamas namo jis \u0117jo l\u0117tai, steb\u0117damas vir\u0161 galvos si\u016bbuojan\u010dias \u0161akas. Jo batai girg\u017ed\u0117jo sniege, u\u017epildydami j\u012f d\u017eiaugsmu. Jis prisimin\u0117 raudonas uogas, kurios atrod\u0117 beveik nerealios baltame sniege, ir pagalvojo, kad jos puikiai tikt\u0173 sniego senio sagoms. Bet tada nusprend\u0117 j\u0173 neskinti ir palikti gamtai.<\/p>\n\n\n\n
Sode ses\u0117s jau buvo u\u017ed\u0117jusios sniego seniui morkos nos\u012f ir pavogusios vien\u0105 i\u0161 mo\u010diut\u0117s skar\u0173. Jos mojavo ir susijaudinusios rod\u0117 \u012f baigt\u0105 k\u016brin\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Jis pamojo atgal, bet pasuko nam\u0173 link.<\/p>\n\n\n\n
Viduje mo\u010diut\u0117 buvo u\u017edegusi \u017evak\u0119 lange. Virtuv\u0117je kvep\u0117jo cinamonu ir skrudinta duona. Kodis nusival\u0117 snieg\u0105 nuo palto ir paliko batus prie dur\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Jis nieko nesak\u0117. Tiesiog atsis\u0117do prie stalo \u2013 tylus ir \u0161iltas, tiek i\u0161 i\u0161or\u0117s, tiek viduje.<\/p>\n\n\n\n
V\u0117liau t\u0105 vakar\u0105, kai jis pagaliau v\u0117l pa\u0117m\u0117 plan\u0161et\u0119 \u012f rankas, jis jos ne\u012fjung\u0117. Ne i\u0161 karto.<\/p>\n\n\n\n
Jis \u017ei\u016br\u0117jo pro lang\u0105 \u012f tamsius med\u017ei\u0173 siluetus.<\/p>\n\n\n\n
Tada pad\u0117jo plan\u0161et\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Dar truput\u012f.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Per nakt\u012f prisnigo. Tai buvo ne tas sniegas, kuris tik lengvai pab\u0105la ant stog\u0173, bet toks, kuris storai u\u017ekloja laukus ir mink\u0161tomis, tobulomis gni\u016b\u017et\u0117mis limpa prie med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173. Toks sniegas, \u012f kur\u012f vaikai tiesiog privalo \u012fbristi, kol suaugusieji ruo\u0161iasi \u0161v. K\u016b\u010di\u0173 vakarienei. Kodis su ma\u017eosiomis ses\u0117mis jau buvo lauke \u2013 taip susisup\u0119 \u012f sluoksnius, kad […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":2473,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2659","tale","type-tale","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2659","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2473"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2659"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2659"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}