Ninui buvo devyneri, jis tur\u0117jo \u012fsp\u016bding\u0105 idealiai nudro\u017et\u0173 pie\u0161tuk\u0173 kolekcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Jis tvark\u0117 s\u0105siuvinius iki artimiausio milimetro, niekada nedr\u012fsdavo ra\u0161yti be liniuot\u0117s ir valand\u0173 valandas rinkdavosi tinkamiausi\u0105 \u017eod\u012f dar net neprad\u0117j\u0119s ra\u0161yti. Jis negal\u0117jo pak\u0119sti trynim\u0173, u\u017elankstyt\u0173 puslapi\u0173 ar net pamir\u0161to kablelio. Jam kiekviena detal\u0117 buvo svarbi.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 Ninas tur\u0117jo gumul\u0105 skrandyje.<\/p>\n\n\n\n
Gumul\u0105, kuris susiver\u017edavo kiekvien\u0105 kart\u0105, kai mokytoja ant lentos u\u017era\u0161ydavo u\u017eduot\u012f. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai kas nors jam pasakydavo:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201ePabandyk.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Nes Ninui bandyti rei\u0161k\u0117 rizikuoti suklysti.<\/p>\n\n\n\n
O suklysti jam buvo tas pats, kas sulau\u017eyti ka\u017ek\u0105 nematomo ir brangaus savyje. Plon\u0105, vos juntam\u0105 si\u016blel\u012f, jungiant\u012f jo \u0161ird\u012f su pasitik\u0117jimu savimi.<\/p>\n\n\n\n
\u201eO jeigu man nepavyks? O jeigu bus neteisinga? O jeigu visi pamatys? O jeigu juoksis?\u201c \u2013 galvodavo jis, da\u017enai taip ir nedr\u012fsdamas pakelti rankos. Net tada, kai atsakym\u0105 \u017einojo, jis sustingdavo.<\/p>\n\n\n\n
Po truput\u012f Ninas nustojo bandyti.<\/p>\n\n\n\n
Jam atrod\u0117 saugiau atiduoti tu\u0161\u010di\u0105 lap\u0105 nei rizikuoti suklysti. Jis nusi\u0161ypsodavo, kai \u017emon\u0117s sakydavo: \u201eTu toks tylus, toks ramus\u201c, bet giliai viduje jaut\u0117si \u012fkalintas baim\u0117s, kurios pats nesuprato. \u0160i baim\u0117 jam ku\u017ed\u0117jo, kad jei jam nepasiseks, jis bus nieko vertas. Ir kad geriau visai neprad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Draugai man\u0117, kad jis tiesiog drovus. T\u0117vai \u2013 kad jis labai stropus. Ta\u010diau tiesa buvo tokia: Ninas bijojo neb\u016bti pakankamai geras. Tai buvo tyliai j\u012f grau\u017eianti baim\u0117, net tada, kai atsakym\u0105 jis tur\u0117jo. Ir \u0161i baim\u0117 neapsiribodavo tik klase.<\/p>\n\n\n\n
Ji lyd\u0117jo j\u012f parke, namuose, pas pusbrolius ir pusseseres. U\u017elip\u0119s ant dvira\u010dio, jis dvejodavo, bijodamas nukristi. Va\u017eiuodavo tik \u0161aligatviu, l\u0117tai, niekada nepaleisdamas vairo. Kai t\u0117tis pasi\u016bl\u0117 kartu pastatyti namel\u012f medyje, Ninas atsisak\u0117 \u2013 bijojo, kad padarys ne taip, kad \u012fkals vin\u012f kreivai. Jis sakydavo, kad labiau m\u0117gsta skaityti, bet tai nebuvo tiesa: jis tiesiog bijojo, kad nesugeb\u0117s. Net renkantis karnavalo kostium\u0105, jis sukdavosi ratu, bijodamas, jog kiti i\u0161 jo juoksis. Da\u017enai galiausiai jis visai nieko neapsivilkdavo.<\/p>\n\n\n\n
Atrod\u0117, tarsi visos jo gyvenimo sritys b\u016bt\u0173 susipynusios tuo pa\u010diu trapiu si\u016blu.<\/p>\n\n\n\n
Si\u016blu, kuris neleido bandyti, tyrin\u0117ti, garsiai svajoti. I\u0161 i\u0161or\u0117s jis liko protingas, ramus, beveik nematomas. Ta\u010diau viduje jo \u0161irdis \u0161auk\u0117si dr\u0105sos pabandyti.<\/p>\n\n\n\n
Vien\u0105 vakar\u0105, kai Ninas apsimet\u0117 miegantis, jis pamat\u0117 keist\u0105 \u0161vies\u0105, \u0161okan\u010di\u0105 ant miegamojo lub\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Tai buvo auksinis si\u016blas, nusileid\u017eiantis i\u0161 dangaus \u2013 lankstus kaip vijoklis ir spindintis lyg m\u0117nulio spindulys. Jis vinguriavo ore kaip stebuklinga juosta, barstydamas ma\u017eas kibirk\u0161tis ant sien\u0173.<\/p>\n\n\n\n
O ant to si\u016blo kab\u0117jo\u2026 ka\u017ekas.<\/p>\n\n\n\n
Vilnonis padaras \u2013 pusiau lap\u0117, pusiau debesis \u2013 su i\u0161dykusiomis akimis ir kailiu, pasi\u016btu i\u0161 spalvot\u0173 sag\u0173. Jis tur\u0117jo plon\u0105 snukut\u012f, \u0161veln\u0173 bals\u0105, o jo judesiai primin\u0117 l\u0117tai besivyniojant\u012f si\u016bl\u0173 kamuol\u012f. Jis atrod\u0117 ir senas, ir naujas tuo pa\u010diu metu \u2013 kaip pliu\u0161inis \u017eaislas, kur\u012f i\u0161kart pamilsti.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eLabas vakaras, Ninai\u201c, \u2013 tar\u0117 padaras. \u2013 \u201eA\u0161 esu Filu, klaid\u0173 aud\u0117jas.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eKlaid\u0173 aud\u0117jas?\u201c \u2013 nepatikliai pakartojo Ninas, trindamas akis.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTaip. A\u0161 padedu vaikams susi\u016bti tai, k\u0105 jie mano sugadin\u0119. O man atrodo, kad tavo galvoje liko per daug nutr\u016bkusi\u0173 si\u016bl\u0173, ar ne?\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas atsis\u0117do lovoje.<\/p>\n\n\n\n
Tai buvo tiesa. Jis pajuto, kaip gumulas skrandyje dar labiau susiver\u017e\u0117. Jis nuleido galv\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eBet\u2026 a\u0161 nemoku\u201c, \u2013 sumurm\u0117jo jis.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTada eik su manimi\u201c, \u2013 pasak\u0117 Filu, i\u0161tiesdamas leten\u0105. \u2013 \u201eParodysiu, kaip taisomi nematomi si\u016blai.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas pats nesuprato kaip, bet sugrieb\u0117 auksin\u012f si\u016bl\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Per pir\u0161tus perb\u0117go \u0161velni \u0161iluma \u2013 lyg raminanti srov\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Ninas ir Filu \u0117m\u0117 kopti auksiniu si\u016blu.<\/p>\n\n\n\n
Po keli\u0173 akimirk\u0173 jie nusileido nuostabioje vietoje: visas kra\u0161tovaizdis buvo austas, tarsi mil\u017eini\u0161ka ranka b\u016bt\u0173 j\u012f numezgusi. Med\u017eiai tur\u0117jo veltinio lapus, up\u0117s tek\u0117jo blizgan\u010diais m\u0117lynais si\u016blais, o dangus atrod\u0117 susi\u016btas i\u0161 mink\u0161t\u0173, medvilnini\u0173 debes\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eSveikas atvyk\u0119s \u012f Bandym\u0173 Karalyst\u0119\u201c, \u2013 nusi\u0161ypsoj\u0119s paskelb\u0117 Filu. \u2013 \u201e\u010cia niekas nesijuokia i\u0161 t\u0173, kurie bando. Prie\u0161ingai \u2013 kiekvienas bandymas \u010dia \u0161ven\u010diamas kaip lobis.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Aplink vaikai aud\u0117 prie did\u017eiuli\u0173, ore pl\u016bduriuojan\u010di\u0173 stakli\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vieni susikaup\u0119, i\u0161ki\u0161\u0119 lie\u017euvius i\u0161 pastang\u0173. Kiti juok\u0117si pamat\u0119, kad si\u016blas nuslydo ar ra\u0161tas gavosi kreivas. Ta\u010diau niekas nesustojo. Visi t\u0119s\u0117. J\u0173 kilimai buvo pilni spalv\u0173, nelygum\u0173, kartais \u2013 skyli\u0173, bet ir netik\u0117t\u0173 i\u0161radim\u0173: zigzaguojan\u010dios saul\u0117s, kreivai i\u0161siuvin\u0117t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kurie virto juokingais naujais \u017eod\u017eiais, susisukusi\u0173 kaln\u0173\u2026 bet unikali\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ninas steb\u0117jo berniuk\u0105, kuriam i\u0161 rank\u0173 i\u0161krito si\u016bl\u0173 kamuolys.<\/p>\n\n\n\n
Si\u016blai nusirito \u017eemyn ir visi\u0161kai susipainiojo. Vietoj to, kad supanikuot\u0173, berniukas nusijuok\u0117 ir tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eAtrodo kaip up\u0117! Padarysiu upel\u012f!\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ir su entuziazmu t\u0119s\u0117 audim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eMatai\u201c, \u2013 pasak\u0117 Filu, \u2013 \u201e\u010dia mes mokom\u0117s, kad klaidos n\u0117ra kli\u016btis. Jos \u2013 kita kryptis. Kartais net geresn\u0117.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Jie pri\u0117jo prie sen\u0173, apleist\u0173 stakli\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Si\u016blai buvo blank\u016bs, susipainioj\u0119, kai kurie nutr\u016bk\u0119. Kai kurios vietos buvo visi\u0161kai tu\u0161\u010dios.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTai tavo\u201c, \u2013 tyliai pasak\u0117 Filu. \u2013 \u201eJos sustojo t\u0105 dien\u0105, kai prad\u0117jai galvoti, kad suklysti rei\u0161kia \u017elugti, o ne \u017eengti \u017eingsn\u012f.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninui gerkl\u0117je \u012fstrigo gumulas.<\/p>\n\n\n\n
Jis i\u0161ties\u0117 rank\u0105 ir paliet\u0117 stakles. Pasirod\u0117 ma\u017eyt\u0117 kibirk\u0161t\u0117l\u0117. Tada dar viena \u2013 ten, kur jis man\u0117 visk\u0105 pamir\u0161\u0119s.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201ePrisimeni, kai i\u0161dr\u012fsai pakelti rank\u0105 ir pasakyti: A\u0161 nesupratau? Tai tas si\u016blas. Jis stiprus.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eO \u0161itas\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 Filu, paliesdamas \u017eali\u0105 si\u016bl\u0105, \u2013 \u201e tada, kai pad\u0117jai pusseserei sud\u0117lioti d\u0117lion\u0119. Bijojai, kad padarysi ne taip, bet pabandei. Ir tau patiko.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas ilgai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Jis nebuvo tobulas. Bet jis buvo jo. Ir jis nor\u0117jo prad\u0117ti i\u0161 naujo.<\/p>\n\n\n\n
Filu palyd\u0117jo Nin\u0105 iki Karalyst\u0117s pakra\u0161\u010dio. Ten, vir\u0161 mink\u0161tos lyg vata bedugn\u0117s, driek\u0117si pakabinamas tiltas, supintas i\u0161 persipynusi\u0173 si\u016bl\u0173 ir mirguliuojan\u010di\u0173 mazg\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTai Dreban\u010dio si\u016blo tiltas\u201c, \u2013 pasak\u0117 Filu. \u2013 \u201eKiekvienas, kuris nori i\u0161eiti ne\u0161inas nauju si\u016blu, privalo j\u012f pereiti. Ta\u010diau b\u016bk atsargus: jis atspindi tavo mintis. Jei abejoji \u2013 jis svyruoja. Jei judi pirmyn \u2013 jis stipr\u0117ja.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas pa\u017evelg\u0117 \u012f si\u016blus. Vieni buvo ploni kaip plaukai, kiti \u2013 tvirtesni. Jis pastat\u0117 vien\u0105 koj\u0105, paskui kit\u0105. Tiltas lengvai sudreb\u0117jo. Jam judant pirmyn, aplink prad\u0117jo materializuotis \u017eod\u017eiai \u2013 tarsi ore i\u0161austi, pl\u016bduriuojantys juostel\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n
\u201eTu apsijuoksi.\u201c \u201eVisi geresni u\u017e tave.\u201c \u201eTau nepavyks.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u0160ias frazes jis gird\u0117jo savo galvoje jau daugel\u012f met\u0173. Jos tyliai j\u012f lyd\u0117jo, lyg \u0161e\u0161\u0117liai, prilip\u0119 prie jo \u017eingsni\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eJie man vis kartoja, kad man nepasiseks!\u201c \u2013 su\u0161uko Ninas, akyse kaupdamasis a\u0161aroms.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTada atsakyk jiems\u201c, \u2013 sumurm\u0117jo Filu, tup\u0117damas ant tilto arkos. \u2013 \u201eNaujais si\u016blais, nuaustais i\u0161 tavo pa\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas u\u017esimerk\u0117. Susikaup\u0117. Ir garsiai pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eA\u0161 galiu mokytis, net jei klystu.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eKlaidos n\u0117ra g\u0117da \u2013 jos \u017eingsnis pirmyn.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eA\u0161 nesu tobulas, bet esu dr\u0105sus.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Su kiekvienu sakiniu viena tilto gija tapdavo tvirtesn\u0117. Atsirasdavo spalv\u0173, tarsi \u017eod\u017eiai po jo kojomis kurt\u0173 nauj\u0105 audin\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Staiga pakilo v\u0117jo g\u016bsis.<\/p>\n\n\n\n
Tai buvo nepaprastas v\u0117jas \u2013 tai buvo g\u0117dos v\u0117jas. Jis atne\u0161\u0117 labai konkre\u010dius prisiminimus: dien\u0105, kai Ninas garsiai skaitydamas suklydo visos klas\u0117s akivaizdoje ir keli mokiniai nusijuok\u0117. Dien\u0105, kai jis nukrito nuo dvira\u010dio, o du vyresni vaikai, \u017ei\u016br\u0117dami \u012f j\u012f, ka\u017ek\u0105 pa\u0161nib\u017ed\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Ninas suklupo. Tiltas smarkiai susvyravo.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eA\u0161 nukrisiu!\u201c \u2013 su\u0161uko jis.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201ePrisimink savo si\u016bl\u0105!\u201c \u2013 tar\u0117 Filu. \u2013 \u201eT\u0105 si\u016bl\u0105 aplink tavo rie\u0161\u0105. Jis tave laiko.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas giliai \u012fkv\u0117p\u0117. Jis u\u017ed\u0117jo rank\u0105 ant \u012fsivaizduojamo raudono si\u016blo aplink rie\u0161\u0105 \u2013 to, kur\u012f ne\u0161iojo savo sapnuose. Tada pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eA\u0161 turiu teis\u0119 bijoti. Bet taip pat turiu teis\u0119 bandyti.\u201c<\/p>\n\n\n\n
V\u0117jas nurimo. Tiltas tapo stabilus. Aplink j\u012f prad\u0117jo sklandyti \u0161viesos \u017eibur\u0117liai, nu\u0161vie\u010diantys kelio pabaig\u0105. Ninas \u017eeng\u0117 paskutin\u012f \u017eingsn\u012f. Jis buvo kitoje pus\u0117je.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTu k\u0105 tik per\u0117jai tilt\u0105, kurio daugelis suaugusi\u0173j\u0173 niekada nei\u0161dr\u012fsta pereiti\u201c, \u2013 pagarbiai pasak\u0117 Filu.<\/p>\n\n\n\n
Ninas pasijuto didesnis. Stipresnis. O svarbiausia \u2013 laisvas bandyti.<\/p>\n\n\n\n
Kitoje tilto pus\u0117je atsiv\u0117r\u0117 sl\u0117nis. Platus, ramus, paskend\u0119s auksin\u0117je \u0161viesoje. Jo centre stov\u0117jo mil\u017eini\u0161ka medin\u0117 konstrukcija \u2013 lyg did\u017eiul\u0117s stakl\u0117s, kuri\u0173 si\u016blai siek\u0117 dang\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTai Did\u017eiojo Audimo vieta\u201c, \u2013 paai\u0161kino Filu. \u2013 \u201e\u010cia tu gali prad\u0117ti pasakoti savo istorij\u0105. Istorij\u0105, kurioje kiekvienas bandymas yra svarbus. Kur klaidos yra ra\u0161to dalis.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Aplink konstrukcij\u0105 kiti vaikai aud\u0117 savo audinius. Vieni buvo ry\u0161k\u016bs ir dr\u0105s\u016bs, kiti \u2013 dar tik kuriami, treti \u2013 u\u017elopyti ir kantriai taisomi. Viena mergait\u0117 buvo i\u0161siuvin\u0117jusi \u0161irdeles ten, kur anks\u010diau buvo nupie\u0161usi \u017eaibus. Berniukas savo mazgus pavert\u0117 spalvingomis spiral\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n
Filu nuved\u0117 Nin\u0105 prie tu\u0161\u010dio r\u0117mo, stovin\u010dio ant dviej\u0173 masyvi\u0173 medini\u0173 koj\u0173. \u0160alia lauk\u0117 krep\u0161ys, pilnas si\u016bl\u0173 kamuoliuk\u0173: raudon\u0173 \u2013 dr\u0105sai, m\u0117lyn\u0173 \u2013 klaid\u0173 pri\u0117mimui, \u017eali\u0173 \u2013 bandymams, kad ir kokie ma\u017ei jie b\u016bt\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eGali rinktis bet kokias spalvas\u201c, \u2013 pasak\u0117 Filu. \u2013 \u201eTa\u010diau atmink: svarbiausia ne tai, kad b\u016bt\u0173 gra\u017eu. Svarbiausia, kad b\u016bt\u0173 tikra.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas suabejojo. Tada pa\u0117m\u0117 \u0161viesiai gelton\u0105, \u0161iek tiek \u0161iurk\u0161t\u0173 si\u016bl\u0105. \u012ev\u0117r\u0117 j\u012f \u012f adat\u0105 ir, truput\u012f dreb\u0117damas, padar\u0117 pirm\u0105 dygsn\u012f. Si\u016blas u\u017estrigo. Jam teko j\u012f i\u0161traukti ir prad\u0117ti i\u0161 naujo. Pirmoji linija buvo kreiva.<\/p>\n\n\n\n
Jis pak\u0117l\u0117 akis, \u0161iek tiek sunerim\u0119s. Bet niekas nesijuok\u0117. Filu jam mirktel\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eGerai \u012fsi\u017ei\u016br\u0117k. Tu prad\u0117jai.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ir Ninas t\u0119s\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Tada jis pasirinko dangaus m\u0117lynumo si\u016bl\u0105 \u2013 prisiminimui apie dien\u0105, kai pad\u0117jo savo ma\u017eajai sesei u\u017esiri\u0161ti batrai\u0161\u010dius, nors bijojo padaryti klaid\u0105. Paskui \u2013 oran\u017ein\u012f si\u016bl\u0105, skirt\u0105 dienai, kai jis i\u0161dr\u012fso u\u017elipti \u0161iek tiek auk\u0161\u010diau \u012f sodo med\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Kiekvienas si\u016blas tapo prisiminimu, tylia pergale.<\/p>\n\n\n\n
O kai pasitaikydavo klaida \u2013 kai pritr\u016bkdavo dygsnio ar nutr\u016bkdavo si\u016blas \u2013 Filu mok\u0117, kaip j\u012f v\u0117l paimti, kaip suri\u0161ti kitaip, kaip sukurti nauj\u0105 kilp\u0105, netik\u0117t\u0105 ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Po truput\u012f Ninas pamat\u0117, kaip jo drob\u0117je ry\u0161k\u0117ja kra\u0161tovaizdis.<\/p>\n\n\n\n
Ten buvo vingiuojanti up\u0117 \u2013 kaip jo mokymosi kelias. Kalnai nutrintomis vir\u0161\u016bn\u0117mis \u2013 kaip \u012fveiktos baim\u0117s. Ir susisukusi, bet spindinti saul\u0117 su raudona \u0161irdimi pa\u010diame centre.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eAr tai mano istorija?\u201c \u2013 paklaus\u0117 jis.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eTai tavo istorija, kuri dar tik kuriama\u201c, \u2013 atsak\u0117 Filu. \u2013 \u201eIr ji tik prasideda.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas ten pasiliko ilgai. Jis b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s austi vis\u0105 nakt\u012f. Ta\u010diau dangus jau keit\u0117si.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eLaikas gr\u012f\u017eti namo\u201c, \u2013 pasak\u0117 Filu. \u2013 \u201eTa\u010diau nepamir\u0161k: dabar ant tavo rie\u0161o yra raudonas si\u016blas. Jis niekada tav\u0119s nepaliks. Tai tavo dr\u0105sos si\u016blas.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ryte pro u\u017euolaidas skverb\u0117si dienos \u0161viesa.<\/p>\n\n\n\n
Ninas l\u0117tai atmerk\u0117 akis. Akimirk\u0105 jis svarst\u0117, ar visa tai nebuvo sapnas. Auksinis si\u016blas, Filu, aud\u017eiantys vaikai\u2026 Ar visa tai tik jo vaizduot\u0117?<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau i\u0161ties\u0119s rank\u0105 jis pajuto lengv\u0105 kutenim\u0105 aplink rie\u0161\u0105. Pa\u017evelg\u0117 \u017eemyn. Nieko nesimat\u0117\u2026 bet jis ka\u017ek\u0105 jaut\u0117. Tarsi \u0161velni\u0105 \u0161ilum\u0105, nematom\u0105 si\u016bl\u0105, pulsuojant\u012f lyg \u0161irdis po oda.<\/p>\n\n\n\n
Leisdamasis pusry\u010diauti, jis pra\u0117jo pro veidrod\u012f. Sustojo.<\/p>\n\n\n\n
Jo atspindys buvo kitoks. Jis nebuvo auk\u0161tesnis ar stipresnis. Ta\u010diau pe\u010diai atrod\u0117 ma\u017eiau \u012fsitemp\u0119. O akys \u2013 \u0161iek tiek \u0161viesesn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
T\u0105 dien\u0105 mokykloje mokytoja paklaus\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u2013 \u201eKas nori ateiti prie lentos ir i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 u\u017eduot\u012f?\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ninas, i\u0161 \u012fpro\u010dio, pajuto, kaip susitrauk\u0117 skrandis. Bet \u0161\u012f kart\u0105 jis nepastebimai paliet\u0117 rie\u0161\u0105. Raudonasis si\u016blas\u2026 jis buvo ten. Nematomas, bet labai tikras.<\/p>\n\n\n\n
Jis pak\u0117l\u0117 rank\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Ne auk\u0161tai. Ne staiga. Bet pak\u0117l\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Pri\u0117jo prie lentos. \u0160irdis dau\u017e\u0117si. Jis suklydo. Pajuto, kaip \u012fkaista skruostai. I\u0161girdo \u0161nab\u017edes\u012f. Bet jis \u012fkv\u0117p\u0117. Patais\u0117. Ir u\u017ebaig\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Mokytoja nusi\u0161ypsojo. Nieko nekomentavo. U\u017era\u0161\u0117 k\u0105 nors kita ant lentos.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau Ninui tai buvo did\u017eiul\u0117 akimirka. Jis nu\u0117jo prie lentos. Jis i\u0161liko. Ir u\u017ebaig\u0117 \u2013 nepaisydamas klaidos.<\/p>\n\n\n\n
T\u0105 popiet\u0119 parke jis v\u0117l s\u0117do ant dvira\u010dio.<\/p>\n\n\n\n
Myn\u0117 grei\u010diau. Akimirkai \u2013 tik vienai \u2013 paleido vair\u0105. Jis nusijuok\u0117. Jis jau nebebuvo susting\u0119s.<\/p>\n\n\n\n
O t\u0105 vakar\u0105, savo dienora\u0161tyje, pa\u010diame puslapio vir\u0161uje, jis u\u017era\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u0160iandien a\u0161 i\u0161dr\u012fsau. Ir net jei tai nebuvo tobula\u2026 tai buvau a\u0161.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Nino si\u016blas nebebuvo nutr\u016bk\u0119s.<\/p>\n\n\n\n
Jis buvo netobulas, bet gyvas \u2013 spalvingas, nuaustas i\u0161 bandym\u0173, kritim\u0173 ir atsitiesim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ir tai \u2013 pats gra\u017eiausias audinys.<\/p>\n\n\n\n
Ir dabar, kai jis suabejoja, ar lipti ant dvira\u010dio, i\u0161bandyti nauj\u0105 \u017eaidim\u0105 ar pasakyti \u201ea\u0161 ne\u017einau\u201c, jis pajunta savo ma\u017e\u0105 raudon\u0105 si\u016bl\u0105 ant rie\u0161o\u2026 ir prisimena: jis turi teis\u0119 bandyti.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ninui buvo devyneri, jis tur\u0117jo \u012fsp\u016bding\u0105 idealiai nudro\u017et\u0173 pie\u0161tuk\u0173 kolekcij\u0105. Jis tvark\u0117 s\u0105siuvinius iki artimiausio milimetro, niekada nedr\u012fsdavo ra\u0161yti be liniuot\u0117s ir valand\u0173 valandas rinkdavosi tinkamiausi\u0105 \u017eod\u012f dar net neprad\u0117j\u0119s ra\u0161yti. Jis negal\u0117jo pak\u0119sti trynim\u0173, u\u017elankstyt\u0173 puslapi\u0173 ar net pamir\u0161to kablelio. Jam kiekviena detal\u0117 buvo svarbi. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 Ninas tur\u0117jo gumul\u0105 skrandyje. Gumul\u0105, kuris […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2660","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2660","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2660"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2660"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}