{"id":2840,"date":"2026-02-03T10:25:20","date_gmt":"2026-02-03T10:25:20","guid":{"rendered":"https:\/\/psytales.eu\/?post_type=tale&#038;p=2840"},"modified":"2026-02-09T11:12:11","modified_gmt":"2026-02-09T11:12:11","slug":"mergaite-kuri-labai-stengesi","status":"publish","type":"tale","link":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/tale\/mergaite-kuri-labai-stengesi\/","title":{"rendered":"Mergait\u0117, kuri labai steng\u0117si"},"content":{"rendered":"\n<p>Mergait\u0117 vardu Suzana buvo ma\u017eoje klas\u0117je \u0160v. Marijos pradin\u0117je mokykloje. Ji buvo septyneri\u0173 met\u0173, tur\u0117jo nepaklusnius garbanotus plaukus ir akis, kurios, atrod\u0117, kad visada tarsi ka\u017ek\u0105 nematomo persekioja. I\u0161 \u0161alies \u017ei\u016brint, Suzana atrod\u0117 kaip ir kiti jos klas\u0117s vaikai, i\u0161skyrus tuos atvejus, kai taip nebuvo.<\/p>\n\n\n\n<p>Kiti vaikai pamok\u0173 metu s\u0117d\u0117davo tyliai, rankas sud\u0117j\u0119, akis nukreip\u0119 \u012f priek\u012f, pie\u0161tukai jud\u0117davo kaip vieningai \u017eengiantys kareiviai. Suzana steng\u0117si b\u016bti viena i\u0161 j\u0173. Kiekvien\u0105 dien\u0105 ji labai steng\u0117si.<\/p>\n\n\n\n<p>Bet jos galvoje niekada nebuvo tylu.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Susikaupk, Suzana. Susikaupk dabar. Tu turi tai padaryti, \u2013 ji nuolat kartodavo sau.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Nekrap\u0161tyk pie\u0161tuku. Nustok krap\u0161tyti. Tai pernelyg garsu. Mokytojas v\u0117l \u012f tave \u017ei\u016br\u0117s, \u2013 ji nuolat save bar\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Ne, tu negali dabar pie\u0161ti savo s\u0105siuvinyje. Ne dabar. Bet a\u0161 tikrai noriu&#8230; Ne! Tu negali! \u2013 ji nuolat save baud\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Ji nesisteng\u0117 b\u016bti sud\u0117tinga. Ji steng\u0117si labiau nei kas nors gal\u0117jo \u012fsivaizduoti. Kol kiti vaikai tiesiog&#8230; atlikdavo u\u017eduotis, Suzana kas minut\u0119 kovojo su savimi. Jos d\u0117mesys buvo slidus kaip muilas dr\u0117gnose rankose. Ji nuolat band\u0117 j\u012f sugauti, bet jis v\u0117l i\u0161slysdavo.<\/p>\n\n\n\n<p>Kiekvienas garsas j\u0105 bla\u0161k\u0117. Kiekvienas \u0161viesos mirg\u0117jimas pro lang\u0105 trauk\u0117 jos mintis kaip magnetas. Kiekvienas noras pie\u0161ti, ni\u016bniuoti, jud\u0117ti tapdavo m\u016b\u0161io lauku jos galvoje. Ir kiekvien\u0105 kart\u0105, kai ji susivaldydavo, sakydavo sau \u201eNe, ne dabar\u201c, tai jai kainuodavo ka\u017ek\u0105, ka\u017ek\u0105 nematomo.<\/p>\n\n\n\n<p>Gliukoz\u0117. Taip tai vadinosi.<\/p>\n\n\n\n<p>Ne, kad Suzana \u017einojo t\u0105 \u017eod\u012f, dar ne. Bet jos k\u016bne kiekvienas savikontrol\u0117s veiksmas sudegindavo jos brangaus kuro atsargas. Tai buvo tas pats dalykas, kuris maitino jos m\u0105stym\u0105, kantryb\u0119, geb\u0117jim\u0105 s\u0117d\u0117ti ramiai, tyl\u0117ti, atsispirti r\u0117kian\u010diam norui daryti tai, ko ji nor\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai nuskamb\u0117jo piet\u0173 skambutis, jos gliukoz\u0117s atsargos buvo i\u0161sekusios.<\/p>\n\n\n\n<p>Kit\u0173 vaik\u0173 akys dar buvo \u017evalios ir ramios, \u0161nek\u0117josi kieme ir juok\u0117si, \u017eaid\u0117 kamuoliu, \u0161okin\u0117jo su virv\u0117mis ir va\u017ein\u0117josi riedlent\u0117mis. Suzana stov\u0117jo tarp j\u0173 kaip i\u0161alk\u0119s li\u016btas, bandantis \u017eaisti namus su avimis.<\/p>\n\n\n\n<p>Tada tai ir \u012fvyko.<\/p>\n\n\n\n<p>Ji pamat\u0117 savo draug\u0119 Maj\u0105 juokiantis su kuo nors kitu ir pajuto, kaip j\u0105 perv\u0117r\u0117 ka\u017ekas kar\u0161to ir a\u0161traus. Jausmas i\u0161siver\u017e\u0117 \u012f priek\u012f. Jos ranka stumtel\u0117jo. Maja suklupo.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana to nenor\u0117jo. Ne i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Bet jos stabd\u017eiai neveik\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Po keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 kitas klas\u0117s draugas paklaus\u0117 jos, kod\u0117l ji tai padar\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana at\u0161ov\u0117:&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Kod\u0117l nesir\u016bpini savo kvailais reikalais?<\/p>\n\n\n\n<p>Ir tada at\u0117jo ta dalis, apie kuri\u0105 ji svajojo vis\u0105 ryt\u0105, tai, k\u0105 ji nor\u0117jo padaryti nuo pat tos akimirkos, kai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f mokykl\u0105. Ji stov\u0117jo mokyklos kiemo centre, sukosi ratu, i\u0161sk\u0117t\u0117 rankas ir i\u0161leido riaumojim\u0105. Garsus, gerkl\u0117s, nefiltruotas riksmas aid\u0117jo per asfalt\u0105 kaip li\u016btas, skelbiantis savo karalyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Vaikai sustojo ir \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Ji yra pami\u0161usi, \u2013 Suzana i\u0161girdo vien\u0105 i\u0161 j\u0173 \u0161nib\u017edant. Atb\u0117go mokytoja.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Suzana! Tai n\u0117ra tinkamas elgesys. Tu esi per daug triuk\u0161mauji.<\/p>\n\n\n\n<p>Bet Suzana jau buvo visi\u0161kai abejinga. Jos gliukoz\u0117s atsargos buvo i\u0161sekusios. Ji nebetur\u0117jo j\u0117g\u0173 visko sl\u0117pti. Ji pa\u017evelg\u0117 \u012f mokytoj\u0105 tu\u0161\u010diu, a\u0161arotu \u017evilgsniu ir nieko nepasak\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Ji buvo nuvesta \u012f Tyl\u0173j\u012f kambar\u0117l\u012f, ma\u017e\u0105, sm\u0117lio spalvos kambar\u0117l\u012f su mink\u0161tomis pagalv\u0117l\u0117mis ir be jokio triuk\u0161mo. Tai tur\u0117jo pad\u0117ti. Bet nepad\u0117jo. Suzana atsis\u0117do ant grind\u0173 ir verk\u0117, jos skruostai deg\u0117 i\u0161 g\u0117dos, o vienatv\u0117 apgaub\u0117 j\u0105 kaip r\u016bkas.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Kas man negerai? \u2013 galvojo ji. \u2013 Kod\u0117l a\u0161 tokia? Kod\u0117l negaliu b\u016bti normali kaip jie?<\/p>\n\n\n\n<p>Ji tryn\u0117 akis, kol jos tapo paraudusios. Ilg\u0105 laik\u0105 ji s\u0117d\u0117jo viena. Kol durys atsiv\u0117r\u0117 ir \u012f\u0117jo ka\u017ekas.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai buvo Trud\u0117,&nbsp; \u0161e\u0161tos klas\u0117s mergait\u0117 ramiu balsu ir \u0161velniomis akimis.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Sveika, \u2013 pasisveikino Trud\u0117, atsis\u0117dusi ant grind\u0173 \u0161alia jos. \u2013 A\u0161 ma\u010diau, kas nutiko. Ar galiu tau pasakyti paslapt\u012f?<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana pak\u0117l\u0117 akis, smalsiai \u017ei\u016br\u0117dama per a\u0161aras.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 A\u0161 irgi buvau tokia. Ties\u0105 sakant, kartais vis dar esu.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana nustebo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tu?<\/p>\n\n\n\n<p>Trud\u0117 linktel\u0117jo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Taip. Mano smegenys jaut\u0117si kaip tornadas. Nor\u0117jau r\u0117kti, \u0161okti, b\u0117gti, pie\u0161ti ir kalb\u0117ti visk\u0105 vienu metu, net kai tur\u0117jau s\u0117d\u0117ti ramiai. Nesupratau, kod\u0117l tai buvo taip sunku. Visi kiti tiesiog&#8230; tai dar\u0117. Bet man tai buvo tarsi tur\u0117\u010diau stumti kaln\u0105, kad gal\u0117\u010diau s\u0117d\u0117ti k\u0117d\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana mirktel\u0117jo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Bet&#8230; dabar tu neatrodai tokia.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tai tod\u0117l, kad a\u0161 treniravausi, \u2013 nusi\u0161ypsojo Trud\u0117. \u2013 Ne sporto treniruot\u0117s, bet proto treniruot\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana susirauk\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Proto treniruot\u0117s?<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Taip. \u017di\u016br\u0117k, tavo smegen\u0173 dalis, kuri padeda susikaupti, i\u0161likti ramiai ir laukti savo eil\u0117s, veikia kaip raumenys. Ta smegen\u0173 dalis n\u0117ra silpna d\u0117l to, kad ka\u017ekas negerai. Tiesiog tu juos naudoji taip intensyviai be poilsio, kad jie grei\u010diau pavargsta. Ir tu netur\u0117jai tinkamos praktikos, kad juos sustiprintum.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana i\u0161pl\u0117t\u0117 akis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tai rei\u0161kia&#8230; kad a\u0161 galiu j\u0105 treniruoti?<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 B\u016btent, \u2013 atsak\u0117 Trud\u0117. \u2013 Lygiai taip pat, kaip prie\u0161 keliant didelius svorius, reikia pakelti ma\u017eus.<\/p>\n\n\n\n<p>Ji i\u0161 ki\u0161en\u0117s i\u0161trauk\u0117 ma\u017e\u0105 u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0119.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Nori pamatyti kelet\u0105 triuk\u0173?<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana linktel\u0117jo galva ir atsis\u0117do.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Pirmasis triukas: s\u0105ra\u0161ai. Kiekvien\u0105 ryt\u0105 a\u0161 u\u017esira\u0161au tris dalykus, kuriuos noriu padaryti. Jie gali b\u016bti kvaili, pavyzd\u017eiui, \u201epa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f debesis\u201c arba \u201enusi\u0161ypsoti kam nors\u201c, ir a\u0161 turiu padaryti tris dalykus. Pavyzd\u017eiui, nam\u0173 darbus arba i\u0161sivalyti dantis. Tai darant vos penkias minutes per dien\u0105, mano smegenys i\u0161moksta pereiti nuo \u201enoriu\u201c prie \u201eturiu\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana atrod\u0117 susidom\u0117jusi.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tai neatrodo pernelyg sunku.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Taip, tai n\u0117ra sunku. O dabar antrasis triukas: kasdien\u0117 praktika. A\u0161 pasirinkau vien\u0105 ma\u017e\u0105 dalyk\u0105, kur\u012f darau kasdien 10 minu\u010di\u0173. Tai gali b\u016bti tylus pie\u0161imas, karoliuk\u0173 r\u016b\u0161iavimas ar netgi tiesiog l\u0117tas kv\u0117pavimas. Reguliarus ka\u017eko darymas padeda ugdyti mano smegen\u0173 geb\u0117jim\u0105 susikoncentruoti \u012f ka\u017ek\u0105, i\u0161laikyti gliukoz\u0117s lyg\u012f normos ribose, net jei tai n\u0117ra \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Ar tai veikia? \u2013 paklaus\u0117 Suzana.<\/p>\n\n\n\n<p>Trud\u0117 nusi\u0161ypsojo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Visi\u0161kai. Ne i\u0161 karto, bet pama\u017eu. O kas geriausia? Kai jau\u010diu, kad prarandu savikontrol\u0119, kai jau\u010diu, kad li\u016btas pradeda riaumoti, a\u0161 darau pertrauk\u0105. Arba valgau ka\u017ek\u0105 sveiko. Kartais net stiklin\u0117 vandens padeda.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzana ilgai tyl\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 O jei a\u0161 v\u0117l suklysiu? \u2013 su\u0161nab\u017ed\u0117jo ji.<\/p>\n\n\n\n<p>Trud\u0117s \u0161ypsena su\u0161veln\u0117jo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tu tai padarysi. Visi tai daro. Bet raumenys vis tiek auga. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai bandai, kiekvien\u0105 kart\u0105, kai sustabdai save arba i\u0161 to pasimokai, tavo smegenys tampa stipresn\u0117s ir tu nesunaudoji tiek daug gliukoz\u0117s. I\u0161 prad\u017ei\u0173 to nepasteb\u0117si. Bet vien\u0105 dien\u0105 s\u0117d\u0117si klas\u0117je ir suprasi, kad triuk\u0161mas tav\u0119s nebekelia tokio diskomforto. Arba mintys tav\u0119s nebekelia i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173, kaip anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n<p>Suzanos akys v\u0117l prisipild\u0117 a\u0161aromis, bet \u0161\u012f kart\u0105 ne tik i\u0161 li\u016bdesio.<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 A\u010di\u016b, \u2013 tar\u0117 ji, balsui drebant.<\/p>\n\n\n\n<p>Trud\u0117 j\u0105 \u0161velniai apkabino.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Tu nesi viena, Suzana. Tu tik pradedi savo mokym\u0105si. Ir a\u0161 pa\u017eadu tau \u2013 bus lengviau.<\/p>\n\n\n\n<p>T\u0105 vakar\u0105 Suzana s\u0117d\u0117jo prie virtuv\u0117s stalo su savo m\u0117gstamu ro\u017einiu ra\u0161ikliu. Ji atvert\u0117 s\u0105siuvin\u012f ir para\u0161\u0117 savo pirm\u0105j\u012f s\u0105ra\u0161\u0105:<\/p>\n\n\n\n<p>Noriu:<\/p>\n\n\n\n<p>1. Suktis kaip li\u016btas.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Pie\u0161ti kates kosmose.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Valgyti bra\u0161kes.<\/p>\n\n\n\n<p>Turiu:<\/p>\n\n\n\n<p>1. S\u0117d\u0117ti ramiai 5 minutes.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Baigti skaitymo nam\u0173 darbus.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Pasakyti k\u0105 nors malonaus kam nors.<\/p>\n\n\n\n<p>Ji pa\u017evelg\u0117 \u012f tai k\u0105 u\u017esira\u0161\u0117 akimirk\u0105, tada nusi\u0161ypsojo.<\/p>\n\n\n\n<p>Rytoj ji vis dar nor\u0117s riaumoti. Ji vis dar jaus kov\u0105 savo galvoje. Bet dabar ji \u017einojo, kad tai ne jos kalt\u0117 ir kad tai nebus am\u017eina.<\/p>\n\n\n\n<p>Jos viduje gyveno li\u016btas. Bet dabar ji mok\u0117si j\u012f sutramdyti.<\/p>\n\n\n\n<p>Po vien\u0105 ma\u017e\u0105 riaumojim\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mergait\u0117 vardu Suzana buvo ma\u017eoje klas\u0117je \u0160v. Marijos pradin\u0117je mokykloje. Ji buvo septyneri\u0173 met\u0173, tur\u0117jo nepaklusnius garbanotus plaukus ir akis, kurios, atrod\u0117, kad visada tarsi ka\u017ek\u0105 nematomo persekioja. I\u0161 \u0161alies \u017ei\u016brint, Suzana atrod\u0117 kaip ir kiti jos klas\u0117s vaikai, i\u0161skyrus tuos atvejus, kai taip nebuvo. Kiti vaikai pamok\u0173 metu s\u0117d\u0117davo tyliai, rankas sud\u0117j\u0119, akis nukreip\u0119 [&hellip;]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2840","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2840","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2840"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2840"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}