{"id":2843,"date":"2026-02-03T10:20:51","date_gmt":"2026-02-03T10:20:51","guid":{"rendered":"https:\/\/psytales.eu\/?post_type=tale&p=2843"},"modified":"2026-02-17T15:22:54","modified_gmt":"2026-02-17T15:22:54","slug":"dabar-cia-jauciuosi-gerai","status":"publish","type":"tale","link":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/tale\/dabar-cia-jauciuosi-gerai\/","title":{"rendered":"Dabar \u010dia jau\u010diuosi gerai"},"content":{"rendered":"\n

Dedikacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160i knyga skirta t\u0117vams, mokytojams, glob\u0117jams, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams ir tyr\u0117jams, kurie aistringai dirba, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s jauni \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 pasinaudoti teigiamos psichologijos pasauliu. M\u016bs\u0173 tikslas \u2013 mokyti ir \u012fkv\u0117pti vaikus ugdyti teigiamus \u012fpro\u010dius visam gyvenimui. \u0160iandienos jaunimas, savo ruo\u017etu, perduos \u0161iuos svarbius sveikatingumo ir laim\u0117s \u012fpro\u010dius ateities kartoms.<\/p>\n\n\n\n

Sveiki! Mano vardas Mila. Gyvenu daugiaauk\u0161\u010dio  pastato tre\u010diajame auk\u0161te su mama, t\u0117\u010diu ir savo m\u0117gstamais pliu\u0161iniais \u017eaislais. <\/p>\n\n\n\n

Man patinka su savo pliu\u0161iniais \u017eaislais kurti istorijas. \u0160tai viena i\u0161 t\u0173 istorij\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Triu\u0161is Vilou pamet\u0117 savo m\u0117gstam\u0105 \u017eaislin\u0119 mork\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 A\u0161 negaliu gyventi be savo morkos, \u2013 verkia jis. <\/p>\n\n\n\n

Geraldas, me\u0161kiukas, j\u012f guod\u017eia. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Oi, Vilou. Matau, kad esi labai nusimin\u0119s. Giliai \u012fkv\u0117pk. A\u0161 pasteb\u0117jau, kad gilus \u012fkv\u0117pimas padeda man jaustis geriau, kai esu li\u016bdnas ar susir\u016bpin\u0119s. Paie\u0161kokime jos kartu.<\/p>\n\n\n\n

Jie ie\u0161ko ir ie\u0161ko, kol j\u0105 randa. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 J\u0117! \u2013 jie kartu d\u017ei\u016bgauja.<\/p>\n\n\n\n

Man patinka eiti miegoti apsikabinus vien\u0105 i\u0161 savo pliu\u0161ini\u0173 \u017eaisl\u0173. Nenoriu, kad kuris nors i\u0161 j\u0173 b\u016bt\u0173 \u012fskaudintas. Tod\u0117l stengiuosi, kad jie b\u016bt\u0173 paimami paeiliui, kiekvien\u0105 nakt\u012f vis kitas. <\/p>\n\n\n\n

Darbo dienomis mama mane palydi \u012f mokykl\u0105. Ryte, vos prasid\u0117jus pamokoms, mes skaitome nuostabias istorijas apie \u017eem\u0119, augalus, gyv\u016bnus ir kosmos\u0105. Po piet\u0173 mokytoja liepia mums dauginti, o tai mane labai erzina. Labai d\u017eiaugiuosi, kai ateina dail\u0117s pamoka, nes tada galiu pie\u0161ti. Labai smagu, pasitelkiant savo vaizduot\u0119, kurti g\u0117les ir gyv\u016bnus!<\/p>\n\n\n\n

Savaitgaliais, kai nereikia eiti \u012f mokykl\u0105, man labai patinka eiti \u012f didel\u0119 \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0119. Ji yra toli nuo m\u016bs\u0173 nam\u0173, tod\u0117l su mama ten va\u017eiuojame autobusu. Tod\u0117l nepa\u017e\u012fstu kit\u0173 vaik\u0173, kurie ten \u017eaid\u017eia. Bet man tai nesvarbu, man labai patinka ta \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117, nes joje yra mano m\u0117gstamiausias riedantis statinys. Galiu ant jo b\u0117gioti arba tiesiog sukti j\u012f rankomis be galo. <\/p>\n\n\n\n

Kartais a\u0161 lieku namuose su t\u0117\u010diu, o mama i\u0161eina pas draug\u0119 ir apsipirkti. <\/p>\n\n\n\n

Visuomet laukiu, kol ji gr\u012f\u0161 namo, kad pa\u017ei\u016br\u0117\u010diau, ar ji nupirko duonos. Duona b\u016bna supakuota \u012f permatom\u0105 \u012fvyniojim\u0105. A\u0161 naudoju t\u0105 \u012fvyniojim\u0105, kad perpie\u0161\u010diau paveiksl\u0117lius i\u0161 savo knyg\u0173 ir juos nuspalvin\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Tai yra mano m\u0117gstamiausi dalykai. Man patinka mano pliu\u0161iniai \u017eaislai, eiti \u012f mokykl\u0105 ir mokytis pasak\u0173, pie\u0161ti, o savaitgaliais \u017eaisti \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je. <\/p>\n\n\n\n

Bet \u0161iandien viskas kitaip. Viskas kei\u010diasi. Mama paima mane i\u0161 mokyklos ir sako, kad mes neva\u017eiuosime namo. Ji paai\u0161kina, kad mes i\u0161vykstame.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kada gr\u012f\u0161ime? \u2013 klausiu.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Ne\u017einau, \u2013 atsako ji rimtu balsu. Tai mane \u0161iek tiek neramina.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 O kas bus su mano \u017eaislais?<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Jie bus saug\u016bs, \u2013 nuramina mane mama. \u2013 Vien\u0105 gali pasiimti su savimi. Pasiimk savo m\u0117gstamiausi\u0105.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 pasirinkau triu\u0161\u012f Vilou.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 T\u0117tis va\u017eiuos su mumis?<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Jis prisijungs v\u0117liau, \u2013 greitai atsako ji ir atsistoja, tarsi nor\u0117dama nutraukti pokalb\u012f. A\u0161 jau\u010diuosi dar labiau nervinga, o skrandyje jau\u010diu skausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mama padeda man susipakuoti kelet\u0105 drabu\u017ei\u0173 \u2013 suknel\u0119, kelnaites, kelnes ir dvi palaidines \u2013 \u012f savo lagamin\u0105. I\u0161einame \u012f koridori\u0173, ji u\u017erakina duris. Lauke, kai einame, priva\u017eiuoja autobusas, ir mes skubame \u012f j\u012f \u012flipti.<\/p>\n\n\n\n

S\u0117d\u0117dama autobuse, jau\u010diuosi labai li\u016bdna. I\u0161lipame i\u0161 autobuso gele\u017einkelio stotyje. Turime va\u017eiuoti toli. V\u0117l m\u0105stau, kur ir kada gr\u012f\u0161ime. Bijau paklausti mamos. Jos rimtas balsas namuose anks\u010diau leido suprasti, kad ji taip pat gali b\u016bti i\u0161sigandusi ir li\u016bdna. Galb\u016bt mes turime koki\u0173 nors problem\u0173. Nenoriu jos li\u016bdinti savo klausimais. <\/p>\n\n\n\n

Traukinyje man patinka \u017ei\u016br\u0117ti pro lang\u0105. Man patinka auk\u0161ti pastatai, tada pro lang\u0105 prab\u0117ga daug raudon\u0173 stog\u0173 nam\u0173 ir \u017eali\u0173 lauk\u0173. Tiesiog \u017ei\u016br\u0117ti \u012f visk\u0105, kas prab\u0117ga pro lang\u0105, man teikia ramyb\u0119. Mano nerimas d\u0117l to, kas gal\u0117t\u0173 nutikti, \u0161iek tiek nurimsta. <\/p>\n\n\n\n

Mama duoda man popieriaus lap\u0105 pie\u0161imui ir pie\u0161tuk\u0105, ir tai padeda man jaustis dar geriau. Bandau pie\u0161ti tai, k\u0105 matau pro lang\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u0160iek tiek v\u0117liau dalijam\u0117s humuso sumu\u0161tiniu. Pilnas skrandis ir raminantis vaizdas pro lang\u0105 leid\u017eia man atsiremti \u012f mamos pet\u012f ir u\u017emigti.<\/p>\n\n\n\n

Kai pabundu, traukinys \u012fva\u017eiuoja \u012f keist\u0105, didel\u0119 stot\u012f, o mama i\u0161ima m\u016bs\u0173 lagamin\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Mes \u010dia kur\u012f laik\u0105 pasiliksime, \u2013 ji \u0161iek tiek linksmiau sumurma. Bet ji kalba tyliai ir l\u0117tai. Ji tikriausiai pavargusi. I\u0161lipusi i\u0161 traukinio, pastebiu, kad aplink mane \u017emon\u0117s kalba man nesuprantama kalba.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161ais traukini\u0173 stot\u012f vyras sustabdo pilk\u0105 automobil\u012f, ir mes \u012f j\u012f \u012fs\u0117dame. Lauke tamsu. Nematau nieko, tik gatvi\u0173 \u017eibintus ir kelet\u0105 lang\u0173, kuriuose dega \u0161viesa. Vyras ir mama tyli. Jis nuve\u017ea mus prie ma\u017eo namo, kur mes greitai i\u0161lipame, o vyras nuva\u017eiuoja. \u0160is namas n\u0117ra toks kaip butas auk\u0161tame pastate, kuriame gyvenome iki \u0161iol. Po \u0161io ne\u012fprasto ir varginan\u010dio nuotykio mes einame miegoti.<\/p>\n\n\n\n

Ryte atsibundu ir kelias minutes jau\u010diuosi sutrikusi, pamir\u0161usi, kad esame naujoje vietoje. Pa\u017evelgiu pro lang\u0105 ir mane pasitinka didelis sodas su daugybe med\u017ei\u0173 ir g\u0117li\u0173. Greitai apsirengiu. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Mama, ar galiu i\u0161eiti \u012f sod\u0105?<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Taip, bet pra\u0161au nenutolti nuo nam\u0173, \u2013 \u012fsp\u0117ja ji mane.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161b\u0117gu \u012f lauk\u0105, nekantraudama visk\u0105 i\u0161tirti. \u0160is sodas visi\u0161kai nepana\u0161us \u012f nam\u0173 park\u0105, kuriame g\u0117l\u0117s sodintos tvarkingomis eil\u0117mis. \u010cia augalai atrodo laukiniai ir auga bet kaip..<\/p>\n\n\n\n

Ry\u0161kiai geltonos ir baltos g\u0117l\u0117s kvepia maloniai. Med\u017ei\u0173 \u0161akos svyruoja draugi\u0161kai, tarsi man mojuot\u0173 rankomis, kad pasisveikint\u0173. \u0160velnus v\u0117jas glosto mano skruost\u0105. \u017dol\u0117 kutena mano kulk\u0161nis. Saul\u0117 \u0161ildo mano nugar\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Praeina daug dien\u0173. Vyras, kuris mus \u010dia atve\u017e\u0117, kartais atne\u0161a maisto produkt\u0173, pavyzd\u017eiui, pomidor\u0173, duonos ir s\u016brio, bet a\u0161 da\u017enai jau\u010diuosi alkana. Mama yra tyli, da\u017enai skaito atsive\u017et\u0105 knyg\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Tikiuosi, kad viskas bus gerai. Kartais j\u0105 apkabinu, nes jau\u010diu, kad jai to reikia. <\/p>\n\n\n\n

Kiekvien\u0105 dien\u0105 pra\u0161au leisti man \u017eaisti sode. Nors niekas kitas \u010dia neateina, man labai smagu rinkti \u012fdomi\u0173 form\u0173 lapus nuo med\u017ei\u0173 ir pie\u0161ti juos ant popieriaus. U\u017euod\u017eiu g\u0117les ir \u012fkvepiu oro, b\u0117gdama aplink med\u017eius. <\/p>\n\n\n\n

Vien\u0105 dien\u0105, nukeliavusi \u0161iek tiek toliau nuo nam\u0173, ar\u010diau kito namo, atradau obel\u012f. Oi, tie ry\u0161kiai raudoni obuoliai atrodo tokie skan\u016bs. Bet \u017einau, kad jie priklauso kitame name gyvenan\u010diam \u017emogui.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017etu \u012f namus, jau\u010diuosi kalta. Pripa\u017e\u012fstu mamai: <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Nu\u0117jau toliau, nei tur\u0117jau, ir radau obel\u012f. \u2013 Bijojau, kad ji supyks. <\/p>\n\n\n\n

Mano nuostabai, ji man pasak\u0117: <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Gali nuskinti obuol\u012f ir paragauti.<\/p>\n\n\n\n

Kit\u0105 dien\u0105 nub\u0117gau prie med\u017eio ir i\u0161sirinkau raudoniausi\u0105 obuol\u012f, kok\u012f tik gal\u0117jau rasti. Skyniau ir skyniau, kol jis nul\u016b\u017eo. Tada atsikandau didel\u012f k\u0105sn\u012f. Skanu, saldu ir sultinga. Valgydama obuol\u012f jau\u010diausi laiminga… Kokia nuostabus dovana i\u0161 mano med\u017eio draugo.<\/p>\n\n\n\n

Mes gyvename tame name jau ilg\u0105 laik\u0105. Vien\u0105 dien\u0105 a\u0161 radau dr\u0105sos paklausti mamos apie m\u016bs\u0173 planus.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Mama, man labai patinka \u017eaisti sode, bet a\u0161 pasiilgau nam\u0173. Kada mes gal\u0117sime gr\u012f\u017eti namo? Atrodo, kad mes \u010dia esame jau am\u017einyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Ji atsid\u016bsta ir stipriai mane apkabina. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Ne\u017einau, kiek laiko \u010dia gyvensime. Esu tikra, kad viskas bus gerai, nes turime viena kit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ji sako, kad yra laiminga, jog esame kartu.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Netrukus gal\u0117sime susitikti su t\u0117\u010diu, \u2013 ji mane nuramina.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 K\u0105 darai, kai bijai ar tau li\u016bdna, mama? <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Stengiuosi galvoti apie tai, kas gerai, ir apie tai, kuo galiu d\u017eiaugtis dabar.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 pasteb\u0117jau, kad mama da\u017enai garsiai d\u0117koja \u2013 g\u0117l\u0117ms, med\u017eiams, saul\u0117s spinduliams. Kartais ji netgi d\u0117koja pa\u010diam orui.<\/p>\n\n\n\n

Kai kit\u0105 kart\u0105 \u017eaid\u017eiau lauke, nusprend\u017eiau pabandyti b\u016bti d\u0117kinga kaip mama. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 A\u010di\u016b u\u017e \u0161\u012f gra\u017e\u0173 nam\u0105 ir sod\u0105. A\u010di\u016b, kad mama manimi gerai r\u016bpinasi. A\u010di\u016b u\u017e mano mink\u0161t\u0105 pagalv\u0119 ir m\u016bs\u0173 didel\u0119 \u0161ilt\u0105 lov\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Buvau nustebinta, kad vien tik pad\u0117kojus taip, pajutau laim\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kiekviena diena eina taip l\u0117tai. \u012edomu, kas bus toliau. Vien\u0105 ryt\u0105 mama mane pa\u017eadina anksti ir pa\u0161nab\u017eda, kad laikas i\u0161eiti.<\/p>\n\n\n\n

Kitas automobilis mus paima ir nuve\u017ea \u012f didel\u012f pastat\u0105 su ilgais koridoriais. Nors mama sak\u0117 neb\u0117gti, a\u0161 negal\u0117jau susilaikyti. Nor\u0117jau b\u0117gti koridoriumi… kaip smagu! <\/p>\n\n\n\n

Tikiuosi, kad netrukus pamatysime t\u0117t\u012f. Juokiuosi ir kikenu. \u017daisti smagu bet kur! Lauke stovi l\u0117ktuvai. Esu ma\u010diusi j\u0173 nuotraukas pasak\u0173 knygose. Dabar gal\u0117siu skristi vienu i\u0161 j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Mes \u012flipame \u012f vien\u0105 i\u0161 l\u0117ktuv\u0173 ir atsis\u0117dame \u012f savo vietas. Kai l\u0117ktuvas pakyla \u012f dang\u0173, jau\u010diuosi \u0161iek tiek susijaudinusi, i\u0161sigandusi ir keistai. \u017di\u016briu pro lang\u0105. Debesys atrodo tokie pur\u016bs kaip cukraus vata. Norisi ant j\u0173 \u0161okin\u0117ti! Viskas \u2013 namai, kalvos ir med\u017eiai \u2013 \u017eemai atrodo tokie ma\u017ei.<\/p>\n\n\n\n

Skrydis trunka ilgai. Mes valgome sumu\u0161tinius su paprika. <\/p>\n\n\n\n

Mama mane nustebina nauju \u017eaislu \u2013 l\u0117le trole, turin\u010dia mink\u0161tus, \u0161velnius ro\u017einius plaukus. A\u0161 j\u0105 pavadinu Marta ir \u017eaid\u017eiu su jos plaukais. Tur\u0117dama nauj\u0105 l\u0117l\u0119 draug\u0119, jau\u010diuosi ramiau. Tada staiga prisimenu savo namuose paliktus pliu\u0161inius \u017eaislus.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Mama, o kas bus su mano namuose paliktais pliu\u0161iniais \u017eaislais?<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Jiems viskas yra gerai. Dabar tu turi nauj\u0105 \u017eaisl\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Man labiausiai patinka Marta. A\u0161 u\u017emerkiu akis ir linkiu savo pliu\u0161iniams \u017eaislams, esantiems namuose, s\u0117km\u0117s. A\u0161 taip pat siun\u010diu jiems apkabinimus ir jau\u010diuosi geriau. Labiau atsipalaidavusi, a\u0161 u\u017emiegu ant mamos peties.<\/p>\n\n\n\n

Kai pabundu, atsiduriu keistoje vietoje ir esu i\u0161sigandusi, \u0161iek tiek drebu. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Tai m\u016bs\u0173 nauji namai, \u2013 sako ji linksmu tonu. Ji parodo man gra\u017ei\u0105 svetain\u0119, virtuv\u0119 ir miegam\u0105j\u012f. Jie yra ma\u017eesni nei namas su sodu. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Namas, kuriame gyvenome priklauso draugui. \u0160is yra m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 vis dar drebu ir noriu verkti. Mama mane stipriai apkabina, o a\u0161 apkabinu Mart\u0105. Grupiniai apkabinimai man padeda jaustis geriau.<\/p>\n\n\n\n

Ji pra\u0161o man\u0119s pad\u0117ti i\u0161pakuoti daiktus. A\u0161 did\u017eiuojuosi, kad galiu pad\u0117ti kaip vyresn\u0117 mergait\u0117. I\u0161 didelio pilko mai\u0161o i\u0161imu m\u016bs\u0173 drabu\u017eius ir pakabinu juos spintoje.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat did\u017eiuojuosi savo dr\u0105sa \u0161ioje naujoje vietoje, nors vis dar \u0161iek tiek bijau.<\/p>\n\n\n\n

Kit\u0105 dien\u0105 i\u0161girstu beld\u017eiant \u012f duris. A\u0161 nustebau, bet kai mama atidar\u0117 duris, pama\u010diau t\u0117t\u012f. J\u0117\u0117, t\u0117tis! Nuostabu b\u016bti su mama ir t\u0117\u010diu, visiems kartu, nesvarbu, kur mes esame.<\/p>\n\n\n\n

Pradedu priprasti prie naujos vietos. Turiu savo ma\u017e\u0105 lovel\u0119 miegamojo kampe ir laikau Mart\u0105 ant jos.<\/p>\n\n\n\n

Man patinka kiekvien\u0105 vakar\u0105 vakarieniauti su mama ir t\u0117\u010diu. Naujoji vieta pradeda atrodyti jauki.<\/p>\n\n\n\n

Vien\u0105 dien\u0105 mama man pasako, kad kit\u0105 savait\u0119 ji mane nuves \u012f nauj\u0105 mokykl\u0105. Kaip tik tada, kai pradedu jaustis patogiai, turiu susidurti su dar viena permaina. Tas pa\u017e\u012fstamas baim\u0117s jausmas ir skausmas skrandyje v\u0117l mane aplanko.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 mokykloje mama mane palydi kelis kvartalus nuo m\u016bs\u0173 buto iki didelio m\u016brinio pastato, kur susirenka daug kit\u0173 vaik\u0173. Gird\u017eiu daug susijaudinusi\u0173 \u0161\u016bksni\u0173 ir matau, kaip t\u0117vai ir mokiniai apsikabina. Mama taip pat mane stipriai apkabina.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 A\u0161 tikrai manau, kad tau patiks mokytis nauj\u0173 dalyk\u0173, ypa\u010d dail\u0117s pamok\u0173, ir tu susirasi nauj\u0173 draug\u0173, \u2013 su\u0161unka ji.<\/p>\n\n\n\n

Mokytoja mane nuveda \u012f klas\u0119, kurioje viskas atrodo chaoti\u0161ka, nes kiti vaikai \u0161nekasi ir juda. <\/p>\n\n\n\n

Buvo keista matyti daug vaik\u0173 su skirtingos spalvos oda… tamsesne. A\u0161 niekada nebuvau ma\u010diusi \u017emoni\u0173 su tamsesne oda. Prisimenu, kad pasak\u0173 knygose buvo paveiksl\u0117liai su spalvotais \u017emon\u0117mis. Realyb\u0117je jie atrodo dar gra\u017eesni.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 nesuprantu daugumos to, k\u0105 sako mokytoja ar kiti vaikai. Atpa\u017e\u012fstu kelet\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161 angli\u0161k\u0173 dain\u0173, kurias i\u0161mokau savo ankstesn\u0117je mokykloje. A\u0161 tiesiog darysiu tai, k\u0105 daro kiti. <\/p>\n\n\n\n

Mokytoja man nusi\u0161ypso, parodo, kur pasid\u0117ti kuprin\u0119, ir palydi mane iki suolo. Atsis\u0117du ir ap\u017evelgiu j\u016br\u0105 nepa\u017e\u012fstam\u0173 veid\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Visa klas\u0117 atsis\u0117da. Sunku nesuprasti, k\u0105 sako mokytoja. Ji nusi\u0161ypso, maloniu balsu i\u0161taria mano vard\u0105 ir parodo \u012f mane.<\/p>\n\n\n\n

Per pertrauk\u0105 i\u0161einame \u012f mokyklos kiem\u0105. Vaikai \u017eaid\u017eia keist\u0105 \u017eaidim\u0105 su kamuoliu, kurio a\u0161 nemoku \u017eaisti. A\u0161 \u017ei\u016briu, bet jau\u010diuosi atskirta.<\/p>\n\n\n\n

Mergait\u0117 su garbanotais plaukais, suri\u0161tais \u012f uodeg\u0105, stovi kitoje kiemo pus\u0117je, man mojuoja ir \u0161ypsosi. A\u0161 jai \u0161ypsausi atgal ir i\u0161 karto jau\u010diuosi geriau.<\/p>\n\n\n\n

Po pertraukos mokytoja duoda mums popieriaus ir pie\u0161tuk\u0173 pie\u0161ti. A\u0161 visada d\u017eiaugiuosi gal\u0117dama pie\u0161ti \u2013 \u0161i\u0105 veikl\u0105 galiu atlikti kaip ir kiti mokiniai. Nesvarbu, kad nesuprantu, k\u0105 jie sako. Matau, kad visi pie\u0161ia savo \u0161eimas. Tur\u0117ti \u0161eim\u0105 yra svarbu mums visiems, nesvarbu, i\u0161 kur esame kil\u0119 ar kokios spalvos yra m\u016bs\u0173 oda.<\/p>\n\n\n\n

Mokytoja vaik\u0161to po klas\u0119 ir \u017eavisi m\u016bs\u0173 k\u016briniais. Ji linkteli galva, \u017ei\u016br\u0117dama \u012f mano pie\u0161in\u012f, kuriame pavaizduota mama, t\u0117tis, a\u0161 ir Marta, ir \u0161ypsosi. Jai tikriausiai labai patinka, ir a\u0161 jau\u010diu pasidid\u017eiavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pradedu priprasti prie naujos mokyklos. \u0160i vieta atrodo maloni, draugi\u0161ki mokytojai ir mokiniai, tokia pat maloni kaip ir mano senoji mokykla. <\/p>\n\n\n\n

Staiga, kai baigiame pie\u0161ti, mergait\u0117, s\u0117dinti \u0161alia man\u0119s, pakelia akis ir susiraukia. <\/p>\n\n\n\n

\u2013 Tau \u010dia ne vieta! <\/p>\n\n\n\n

Nesuprantu jos \u017eod\u017ei\u0173, bet jos balsas skamba piktai. Ignoruoju j\u0105 ir gr\u012f\u017etu prie savo pie\u0161inio.<\/p>\n\n\n\n

Piet\u0173 metu ji pasiekia ir paima sausain\u012f i\u0161 mano piet\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s. Kol mokytojas jos nestebi, ji \u012fsideda j\u012f \u012f burn\u0105. Tai labai \u017eiauru. Man norisi verkti.<\/p>\n\n\n\n

Kai nuraminu save, stengdama nesusipykti, ta pati mergait\u0117, kuri da\u017enai man \u0161ypsodavosi \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je, prieina ir duoda man savo sausain\u012f. Ji tokia maloni. Nusprend\u017eiu, kad nor\u0117\u010diau b\u016bti jos drauge. Jos vardas yra Flora.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvien\u0105 dien\u0105 Flora ir a\u0161 s\u0117dime viena \u0161alia kitos pertrauk\u0173 ir piet\u0173 metu. Mes daug nekalbame, bet tiesiog s\u0117d\u0117ti kartu yra labai malonu. Tai mano m\u0117gstamiausias laikas mokykloje.<\/p>\n\n\n\n

Namuose a\u0161 \u017eaid\u017eiu su Marta, savo l\u0117le trole. Bet man labiau patinka tur\u0117ti draug\u0119 nei \u017eaisti su savo \u017eaislais. Flora mane d\u017eiugina.<\/p>\n\n\n\n

Vien\u0105 ryt\u0105, piktadar\u0117, kuri pavog\u0117 mano sausain\u012f, atrod\u0117 li\u016bdna. Su\u017einojau, kad jos vardas yra Eva ir ji prarado savo m\u0117gstam\u0105 \u017eaisl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 atleidau Evai ir noriu, kad ji jaust\u0173si gerai. A\u0161 jai nusi\u0161ypsau, o ji man atsako tuo pa\u010diu. Atleidimas ir gerumas man sukelia \u0161ilt\u0105 ir malon\u0173 jausm\u0105 \u0161irdyje. Dabar a\u0161 turiu daugiau draug\u0173 mokykloje. A\u0161 nebegalvoju apie savo sen\u0105j\u0105 mokykl\u0105, man patinka \u0161i. A\u0161 taip pat susidraugavau su mergaite, kuri gyvena m\u016bs\u0173 daugiabu\u010diame name. Savaitgaliais mes \u017eaid\u017eiame kamuoliu kieme.<\/p>\n\n\n\n

Savo gimtadienio proga pakvie\u010diu kelet\u0105 nauj\u0173 draug\u0173 i\u0161 mokyklos ir kaimynyst\u0117s atvykti pas mus. Mums smagu \u0161v\u0119sti. \u017daid\u017eiame muzikines k\u0117des, dainuojame ir valgome tort\u0105. A\u0161 vis geriau suprantu j\u0173 kalbos \u017eod\u017eius. Malonu priklausyti \u0161iai grupei.<\/p>\n\n\n\n

Flora mane nustebina pliu\u0161iniu \u0161uniuku.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 A\u010di\u016b, man jis labai patinka! \u2013 su\u0161unku susijaudinusi. Pavadinu j\u012f Arfiu. Jis \u017eaid\u017eia su Floros pliu\u0161iniu katinu Benu.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Flora, a\u0161 labai d\u017eiaugiuosi, kad esi mano draug\u0117, \u2013 did\u017eiuodamasi sakau angli\u0161kai. Taip pat pad\u0117koju visiems u\u017e tai, kad at\u0117jo \u012f vakar\u0117l\u012f. Kokia nuostabi diena!<\/p>\n\n\n\n

Tai buvo bauginantis poky\u010di\u0173 laikotarpis, bet a\u0161 jau\u010diuosi gerai. Naujuose namuose ir mokykloje jau\u010diuosi geriau, man patinka mano draugai. Jau\u010diuosi dr\u0105si ir stipri, d\u017eiaugiuosi, kad persikraust\u0117me \u010dia.<\/p>\n\n\n\n

A\u010di\u016b, pasauli, u\u017e visk\u0105, kas man yra gera… Flor\u0105, mink\u0161t\u0105 trol\u0119 Mart\u0105, skanius obuolius, smagius pie\u0161inius, nuostabius mamos ir t\u0117\u010dio apkabinimus ir draugi\u0161kas \u0161ypsenas mokykloje, kurios man leid\u017eia jaustis priklausan\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Dabar \u010dia jau\u010diuosi gerai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dedikacija \u0160i knyga skirta t\u0117vams, mokytojams, glob\u0117jams, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams ir tyr\u0117jams, kurie aistringai dirba, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s jauni \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 pasinaudoti teigiamos psichologijos pasauliu. M\u016bs\u0173 tikslas \u2013 mokyti ir \u012fkv\u0117pti vaikus ugdyti teigiamus \u012fpro\u010dius visam gyvenimui. \u0160iandienos jaunimas, savo ruo\u017etu, perduos \u0161iuos svarbius sveikatingumo ir laim\u0117s \u012fpro\u010dius ateities kartoms. Sveiki! Mano vardas Mila. Gyvenu […]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"template":"","meta":{"_acf_changed":false,"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":""},"book-type":[],"class_list":["post-2843","tale","type-tale","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale\/2843","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tale"}],"about":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/tale"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2843"}],"wp:term":[{"taxonomy":"book-type","embeddable":true,"href":"https:\/\/psytales.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/book-type?post=2843"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}